Dar nemėgstu Andriaus Užkalnio – todėl, kad laikui bėgant jis tapo savo paties parodija. Bet aš jį gerbiu. Dar labiau gerbti pradėjau po to, kai jis išleido savo vardo koldūnus, kurie, girdėjau, visai neblogi. Kas šiek tiek liūdina, nes šūdinų savo vardo koldūnų išleidimas būtų puikus vidurinis pirštas visiems, kurie drėksta nuo jo rašliavų. Po tokio akibrokšto aš jį net pamėgčiau.
Bet grįžkime prie BT (omenyje turiu ne „British Telecom“, bet Beatą Tiškevič – trumpinant lengviau rašyti). Aš suprantu, kad ji viską daro iš geros valios, kad padėtų tiems, kurie neretai būna neišgirsti ir nuskriausti. Bet ji viena iš tų Lietuvoje, kuri bandydama padėti sugeba dar labiau pakenkti.
Blogiausia, kad ji turi nemažą sekėjų būrį, kurių dauguma yra jauni žmonės. Jų nuomonę labai lengva formuoti – tai ji ir daro. Kiekvienas jos įrašas yra paaugliškas ir atrodo it depresuojančios trylikametės raštelis, išraižytas skriestuvu ant paskutinio klasės suolo.
Jeigu įsigilintumėte į tai, kokią ji žinutę siunčia tiems jauniems žmonėms, suprastumėte, kad ta žinutė yra labai blanki, dažniausiai neegzistuojanti. O kartais ir kenksminga – puikus pavyzdys yra tas „verktinių“ projektas.
Atrodo, BT mano, kad su moterų prievartavimu ir žaginimu galima kovoti žodžiais. O tai puikiai atspindi pagrindinę neveiksnaus ir perdėm tolerantiško jaunimo klaidą – pasitikėjimą tuo, kuo pasitikėti negalima. Tokie patys individai, paskendę pūvančiame leftizmo kubile, Europoje, dabar visaip bando kalbomis išspręsti pabėgėlių problemą ar „Brexit“ klausimą.
Pripažinkite, kol mūsų visuomenėje dar yra nekontroliuojamų segmentų, tol negalėsime spręsti opių problemų dialogu.
Tik BT, norėdama padėti jaunuoliams, kuriems kareiviška sriuba atrodo per aštri, sugebėjo pakenkti Lietuvos interesams – kad ir netiesiogiai, bet perduodama puikią medžiagą tiesiai Rusijos propagandai į rankas. Ji – žmogus, kuris išanalizuoja tik vieną žingsnį į priekį.
BT yra lietuviško socialinių tinklų srauto Paulo Coelho. Jos žodžiai persmelkti nepamatuotu, paauglišku nepasitenkinimu. Taip rimtas problemas ji paverčia vaikiškais niekais ir simbolizuoja viską, kuo bloga jaunoji karta. Nepalaikykite manęs netolerantišku šovinistu, aš neužsimerkiu prieš tas problemas, apie kurias kalba BT, bet pasirinktas kovos būdas akivaizdžiai neduoda vaisių, tad reikia jį keisti, kad visa ta kova netaptų mums žalinga.
Blogiausia, kad tokių kaip aš yra daug, bet mūsų nuomonė nuskęsta geltonoje-violetinėje jūroje. O tokie veikėjai kaip BT ir toliau sėkmingai formuoja jaunų žmonių nuomonę ir kreipia ją neteisinga linkme.
