Kompiuteris mano galvoje greitai sugeneravo atsakymą: kaltas maistas. Žiūrėk, mergaite, ką valgai, ir bus tau laimė – stiprios sveikatos, švarios nosies ir blizgančio užpakalio pavidalu. Bet kaip? Kaip iš gausybės produktų išsirinkti tuos, kurie tinka geriausiai? Laikytis visiems gerai žinomų dietų, kur jau viskas apskaičiuota? Ar sugalvoti savo?
„Gatavos“ dietos nekėlė pasitikėjimo. Kelių jau laikiausi. Pavyzdžiui, buvau vegetarė. Tačiau man tai sveikatos nepridėjo, bet problemų – su kaupu: nusilpo kraujas, svaigo galva. O gydytojai perspėdavo: vegetarizmas – pati didžiausia nesąmonė, kokią tik sugalvojo žmonija. Valgyk mėsą ir būsi sveika. Nevalgysi – būsi ligota.
Kurgi ne. Valgiau anksčiau aš tą mėsą! Kiekvieną dieną po kelis kartus! Bet sveika vis tiek nebuvau. Buvau tikras ligų kupstas. Reiškia, mėsa ne panacėja. O kas tada ta panacėja? Žaliavalgystė? Ne. Valgant vien žalius produktus ištinka krizės, nuo kurių ilgam pašlyja sveikata. O aš nenoriu kentėti. Noriu jaustis gerai ir darbingai.
Baltyminė dieta irgi gražiai aprašytas absurdas. Kartą jau bandžiau laikytis panašios dietos. Po savaitės atsidūriau ligoninėje dėl tragiškai mažo kalio kiekio kraujyje, kuris pasireiškė baisiais širdies permušimais.
Neliko nieko kito, tik sukurti savo dietą. Ką ir padariau su viltimi, kad šį kartą eksperimentas nepadarys žalos nei mano organizmui, nei piniginei, kaip tada, kai bandžiau gydyti savo iki vėžinę būklę vitaminais ir liaudies medicina.
Ką gi. Pasiėmiau sąsiuvinį ir surašiau savo dietos taisykles:
1. Pasiruošti priešiškai aplinkinių reakcijai į mano dietą. Nekreipti dėmesio į gąsdinimus, pašaipas ir komentarus.
2. Dietos laikymasis neturi sukelti nepatogumų ir atimti daug laiko maisto gaminimui.
3. Maistas privalo būti mėgstamas ir neturi būti ribojamos kalorijos, laikas, kiekiai. Valgau kada noriu ir kiek noriu.
4. Visada su savimi turėti kažką iš leidžiamų produktų sąrašo tiems atvejams, kai kiti gundo draudžiamais produktais, įkyriai čepsėdami po nosimi.
5. Pagrindinė taisyklė – suvirškinti produktai neturi palikti dėmių ant tualetinio popieriaus ir negali užkimšti nosies išskyromis.
Surašiusi taisykles, sudariau produktų, kurių galėčiau atsisakyti iškart, sąrašą (alkoholinių gėrimų, vaisvandenių iš pakelių ir tabako į sąrašą neįtraukiau, nes ir taip jų niekada nevartojau):
1. Kava, arbata, kakava, šokoladas, cukrus. Šie produktai sukelia migreną. Išmečiau lauk. Pakeičiau juo ramunėlių arbata, medumi, džiovintais vaisiais.
2. Pieno produktai – išbraukiau. Taip pat ir tuos, kurie neturi laktozės. Vis tiek žarnynas jų tinkamai nesuvirškina. Kalcio trūkumo galima išvengti valgant sezamo sėklas. Skaičiau, kad kalcio jose nemažai. Lydytą sviestą vartosiu. Nėra jame nei laktozės, nei baltymų.
Be šių produktų gyvenau dvi savaites. Kitą maistą valgiau kaip įprasta. Pokyčių nepastebėjau. Nosis kaip buvo užsikimšusi, taip ir liko. Tualetinis popierius kaip buvo nešvarus, taip ir liko.
Atėjo laikas atsisakyti ir kiaušinių. Kai suvalgydavau kiaušinių, ant rankų man atsirasdavo egzema. Žinojau, kad turiu tą bėdą, bet vis vien vartojau kiaušinius. Dabar nusprendžiau kategoriškai jų atsisakyti.
Kadangi kiaušinius deda vištos, atsisakiau ir vištienos – kaip galimai alergizuojančio produkto. Padėjo. Egzema sumažėjo. Tačiau sloga kankino toliau, ir tualetinis popierius dar buvo toli nuo idealaus.
Tada nutariau atsisakyti visų miltų ir patiekalų iš jų. Taip pat ir juodos duonos. Vis tiek cukraus, kiaušinių ir pieno produktų valgyti negalėjau. O ką paruoši ar iškepsi skanaus vien iš miltų ir vandens? Nieko.
Viso to laikydamasi, atsisakiau ir pupų, žirnių bei kukurūzų. Nuo jų man pučią pilvą.
Ir pavyko! Man žymiai pagerėjo! Pagaliau pradingo chroniška sloga, nustojo gargaliuoti pilvas, ir tualetinis popierius liko švarus! Geras! Ir visai nereikėjo atsisakyti mėsos bei žuvies! Tačiau mėsos baimė man dar liko nuo vegetarystės metų. Nusprendžiau ją vis dėl to vartoti ribodama kiekį. Pamaniau, pakaks dviejų kartų per savaitę. O žuvies ir jūros gėrybių nutariau neriboti. Valgyti tiek, kiek norisi.
Kaip atrodo galutinis mano valgomų produktų sąrašas?
Galiu valgyti visas daržoves, taip pat ir keptas bulves. Vaisius, uogas, grikius, ryžius, mėsą (retai), žuvį, medų ir medaus produktus, riešutus ir sėklas (ypač maltas linų sėklas, dėl jose esančiose Omega rūgščių – jas kartu su sezamo sėklomis valgau kasdien), džiovintus vaisius, įvairų aliejų, lydytą sviesta, druską (protingais kiekiais).
Ir kitus produktus, kurių sudėtyje nėra pieno, miltų, kakavos, cukraus, kiaušinių bei vištienos. Ir jokių pusfabrikačių! Į juos dažnai dedami miltai.
Taip maitinuosi jau du mėnesius. Mano kūnui kol kas tai patinka. Dabar turiu daugiau vilties nesusirgti vėžiu. O tai reiškia, kad galiu suspėti pastatyti vaikus ant kojų ir sulaukti anūkų.
Kitiems gali pasirodyti keista ta mano vėžio baimė. Tačiau nieko keisto nėra. Bijau, nes tam yra rimtas pagrindas – Černobylio atominės elektrinės avarija.
Tuo metu, kai įvyko sprogimas, aš gyvenau vos 30 km nuo jo epicentro. Gyvenau ten ne tik sprogimo metu, bet ir dar metus po jo. Tiesa, mus, vaikus, buvo trumpam išvežę kitur, bet vėliau sugrąžino atgal į užterštą teritoriją.
Tikiuosi, mano vaikai irgi susidomės mano eksperimentais ir laikysis panašios dietos, norėdami ilgiau gyventi. Suprantu, kad jiems bus nuobodu ir sudėtinga visą likusį gyvenimą kovoti dėl geros sveikatos. Bet kito pasirinkimo jie, deja, neturi. Kažkada radiacijos apšvitinta ir gimdyti sugalvojusi mama kito pasirinkimo jiems nedavė...
