Matyt, vyrukui pasirodė, kad esu nerimta moteris, ir jis pamanė, kad jeigu aš nuolat šypsausi, tai reiškia, kad mūsų pažintis gali virsti kažkuo daugiau.
Norėdamas to „daugiau“, jis pradėjo šokinėti aplinkui kaip gaidys tarp vištų, bandydamas netyčia mane paliesti – tai rankas, tai pečius, tai liemenį. O atsisveikindamas puolė bučiuoti į lūpas. Gerai, kad spėjau išsisukti, ir bučinys nuskriejo kažkur į tarpą tarp žando ir ausies.
Negaliu pasakyti, kad toks vyro elgesys tuo metu mane supykdė. Atvirkščiai – dar labiau pralinksmino. Visgi ne kiekvieną dieną sutinki taip naiviai flirtuojantį vyrą.
Praėjus pusvalandžiui po susitikimo, į telefoną gavau žinutę su pasiūlymu bendrauti toliau. Nežinau kodėl, gal
dėl smalsumo, bet sutikau su pasiūlymu, ir mes pradėjome nekaltai susirašinėti laiškais.
Bendravimas tikrai nebuvo intymus. Mes tiesiog plepėjome apie nereikšmingus dalykus, pletkinome, dalijomės patirtimi, įspūdžiais, kol vieną dieną pažįstamas nusprendė, kad tarp mūsų įsižiebė ta tikroji meilė.
Pasakiau, kad jis klysta. Nėra jokios meilės. Vyras nepatikėjo ir įkyriai prašė prisipažinti, kad ji myliu. Atsakiau pikčiau. Jis pagalvojo, kad mano pyktis yra meilės išraiška. Bandžiau prieštarauti. Nesuprato. Paprašė nesispyrioti ir parašyti viešą meiles laišką apie mūsų „romaną“.
Įdomu, ką jis su tuo laišku tikėjosi daryti? Parodyti žmonai? Šis prašymas visiškai viską sugadino. Man nepatinka, kai
vyrai negirdi, kas jiems yra sakoma, o ypač nepatinka, kai negirdi laimingai vedę vyrai.
Vienu žodžiu, toks mano naujo draugo elgesys pasmerkė mūsų gražią nekaltą draugystę, nes jis pažemino mane kaip moterį.
Nesu kokia prostitutė, kad pulčiau ant pirmo pasitaikusio vedusio vyro tam, kad gulčiausi su juo į lovą, bučiuočiau, tenkinčiau norus, žinodama, kad kažkur jo laukia žmona. Mano supratimu, vyras pirmiau turi nutraukti santuoką,
jeigu jau nemyli žmonos, o tik po to kitur ieškoti meilės ir antros pusės. Nenori? Žaidžia dvigubą žaidimą? Reiškia, yra nevertas moterų dėmesio niekšas.
Po šios pažinties aš visiškai nusivyliau vyrais. Man atrodo, normalių vyrų šiam pasaulyje neliko. Liko tik degeneratai,
alkoholikai ir neištikimi kuiliai, matantys kiekvienoje moteryje prostitutę.
Savo pažįstamam noriu patarti – nesiblaškyk ir ne svetimoms moterims rašyk gražius meilės laiškus, o savo žmonai. Tai, kuri tikrai daugiausiai nusipelnė tavo meiles vien todėl, kad viena tiek metų kantriai laukė tavęs sugrįžtančio iš darbo, tyliai tempė viską ant savo pečių, augindama tavo vaikus. O mane pamiršk.
P.S. Mano kelyje pasitaikydavo įvairių vyrų, ir visi jie bandė priekabiauti. Kai jiems atsakydavau, sulaukdavau priešiškos reakcijos. Todėl konstatuoju faktą: vyro ir moters draugystė – neįmanoma. Nes vyrai į moteris žiūri tik kaip į sekso objektą, nesuprasdami, kad ji yra pirmiausiai tiesiog žmogus.
