Jau keptuvės kaitra su trenksmu švelniai tirpina sviestą,
Tad einu pasivaikščiot po tuščią, apniukusį miestą.
Ištuštėjo čia viskas, jau pusė tautos emigravo,
Anglų ponai lietuvius triskart su puse devalvavo,
Komunistai pasikeitė švarką ir Rusiją puola,
Mokinukai nuobodžiai dar trina mokyklinį suolą.
Mokinukas, pabaigęs mokyklą, vėl ars dėl diplomo,
Su kuriuo sunkiai dirbs pas norvegą dėl naujo „aifono“.
Mūs mergikės palengva jau skečias Somalio džigitams,
Rašida dabar ji, o dar vakar vadinosi Rita.
Būras savo vaikus šuliny be kalbų nuskandino.
„Džiumbrai“ du bagažinėj mergaitę prigėrę kankino,
Ją sudegino gyvą, vėliau pasislėpti ketino –
Visa tai pasekmė besaikio gėrimo, lakimo.
Vienas per naktį sapnus raudonus susapnavo,
Kaip jo mažą dukrelę teisėjas rytais prievartavo.
Atsikėlęs pasiėmė „pūšką“, ramiai mikriuku nuriedėjo
Ir išlipęs dviem šūviais teisėją į vietą padėjo.
O ministrė visiems į ausytę tyliai pašnibždėjo,
Kad ir ji daktariukams kyšiuką rankutėn įdėjo.
Prezidentė, kiti pasipiktino, kaip ji taip gali?
Kaip ji gali paviešinti viską prieš mylimą šalį!!!
Ir ministrę atleido griežtu ir tarybiniu veidu
Ir atleisti ministrę didysis tėvelis jai leido.
Anūkėlis paveldėjo didijį šiltąjį sostą,
O kaimynė jau kviečią policiją pusbroliui Kostui.
Kostas geria savaitę, žmona netikėtai paliko
Dėl Mustafos, kadangi jis geras, jo didelis mikas,
Juk lietuvis daug dirba ir dėmesio niekad nerodo,
Ir nesukasa daržo, neprirenka slyvų iš sodo.
Vilnius, Kaunas ir viskas – ir mūs Lietuva ištuštėjus.
Ir sodybos be sodų, žmonių, bet užtat turim gėjus.
Ir nearti arimai be kiaulių, paršiukų ir karvių.
Hipsteriniai pietukai, „žolė“ prie sintetinių palmių,
BMW, „treningiukai“ ir batai lakuoti, „aifonas“,
Žaliavalgiai, bunkiukai – tai toks mūs tautos genofonas.
Užsidėjau „muzoną“, po „Prodigy“ skamba jau Tiesto,
Tyliai lydos keptuvėje minkštas lietuviškas sviestas.
