Vyro neturiu, sūnaus tėtis – vedęs vyras, su kuriuo turėjau romaną. Kito vyro taip ir nesuisradau, nors sūnus net primygtinai prašo, kad namie atsirastų vyras, kuris galėtų mane mylėti ir manimi pasirūpinti.
Vis dėlto, aš kaip sukaustyta, nes visus tuos metus koncentravausi į sūnų ir savo darbą. Dabar suprantu, kad taip dariau, nes buvo sugriautas pasitikėjimas savimi. Esu apkūni moteris, bet dėl to nejaučiau jokio diskomforto, kol neįsimylėjau Andriaus – vedusio, sėkmingo verslininko. Galvojau, kad jis mane myli, todėl buvau labai laiminga sužinojusi, kad laukiuosi.
Deja, jis paprašė pasidaryti abortą. Negalėjau tuo patikėti.
„Juk tai mano vaikelis, mano meilės vaisius“, – galvojau tuomet, o akys pritvinko ašarų.
Turbūt tuomet atsirado mano kompleksas. Juk Andriaus žmona liekna, jis pasirinko ją, o mane metė su vaiku. Vis dėlto, neseniai manyje įvyko lūžis – supratau, kad turiu pati sau padėti, kažką keisti, nes matau, kad net mano sūnus pradeda manęs gailėti. Lyg būčiau nepilnavertė. Esu stora, vadinasi, jokiems vyrams aš nepatinku.
Pradedu jausti, kad sūnus manęs gėdijasi. Supratau, kad aš pati savęs gėdijuosi ir nekenčiu savo kūno. Man dabar gaila tik dėl vieno. Kad šitiek metų iššvaisčiau nekęsdama savęs, nors iš tikrųjų nieko blogo nepadariau ir nenusipelniau gyventi amžiname savęs niekinime.
Kaip gaila, kad Lietuvoje pilna vyrų, kurie menkina moteris. Nesuvokdami, kad kiekviena jų replika laužo mus iš vidaus.
Ką daryti, jeigu dėl apkūnios figūros kankina kompleksai, patars psichologas Tomas Lagūnavičius, virtualioje konsultacijoje „Psichologas pataria“.
