Sekmadienį sukausi virtuvėje, šešiametė dukra žaidė su kiek vyresne drauge. Svetainėje taikiai zyzė įjungtas televizorius.
Ir staiga iš jo – nežmoniški klyksmai. Nuo jų man – širdis į kulnus. Mergaitės nutilo, o aš matau: rodo trijų Šiauliuose sudegusių mergaičių motiną, bėgančią ir klykiančią, ką tik užkluptą baisiausios gyvenimo tragedijos. Tai buvo, berods, TV3 laidos „Prieš srovę“ anonsas. Pastebėjau, kad siaubo iškreiptas motinos veidas aiškiai matėsi. Ir dramatiškas laidos vedėjos balsas.
Dukra išsigando. „Nenorėčiau, kad man taip atsitiktų, kad sudegčiau. O tu?“, – kreipėsi į draugę.
Pala, pala. Norėčiau paklausti: kodėl mano vaikui saugiu dienos metu parodomas toks sukrečiantis vaizdas? Jeigu aš norėčiau šitų siaubo filmukų – žiūrėčiau tokias laidas kaip „Prieš srovę“ ir sotinčiausi kitų žmonių skausmu, eičiau į internetą ir susirasčiau kraupių detalių į valias. Neįsivaizduoju, kam tai gali patikti.
Koks dabar skirtumas, dėl ko kilo gaisras? Spėliojama – gal padegimas? Ar dėl to klykė ką tik tris vaikus praradusi motina? Ar dėl to ją ištiktą šoko reikia rodyt?
Kaip apskritai galima, ar etiška rodyti tokios būklės žmogų? Nepažeidžiami jokie įstatymai, etikos principai? Ar vis dėlto pasinaudojama tuo, kad žmogus neturės pinigų ir po tokios nelaimės, apskritai, sveikatos bylinėtis?
Pykstu ne tik už šį kartą. Dar gerai atsimenu, kaip prieš kelerius metus Volgos upėje nuskendus keltui, kur įstrigę žuvo dešimtys vaikų, per žinias buvo parodytas toks vaizdelis: iš kelto išsigelbėjęs stambus vyras desperatiškai spaudžia prie savęs motiną ir šaukia, matosi, dar nepraradęs vilties: „Vaikai liko, bl**“. Tuo metu, kai buvo rodomas šis vaizdas, jau buvo aišku, kad gyvų vaikų jis nebepamatys.
Dar viešojoje erdvėje buvo pasirodęs vaizdelis, kaip motina, suklupusi prie savo vaiko, kurį ką tik užmušė automobilis, klykia, kad žmonės kviestų greitąją. Ji negali suvokti, kad jis jau miręs. Greitoji jau buvo atvykusi ir išvažiavo.
Ir šis vaizdas buvo pateiktas kaip prevencija – esą pamatę tokį žmonės bus atidesni gatvėje!
Ir kaip man tai pasitarnauja? Kaskart būnu prieš savo valią sukrėsta ir tai trunka keletą savaičių. Dėl nuolat girdimo nelaimių fono prastėja šeimos emocinė sveikata. Dukra prieš kelias dienas vaidino, kad skaito žinias: „Laba diena. Šiandien atsitiko tokių baisių dalykų.“
Jeigu rimtai, žinių metu turiu nuolat turėti po ranka pultelį, kad spėčiau perjungt rodomas baisybes, nes vaikas vakarais verkia, bijodamas mirti. Vemiu ant tokių „išsamių“ žinių.
