Niekas nenori tokios nuotakos, kaip aš, nes daugelis mano, kad nekalta mergina – našta. Nors aš ir gražiai atrodau, madingai rengiuosi, ir esu apsiskaičiusi, ir skaniai valgyti gaminu, ir daug kitų dalykų moku.
Bet toks įspūdis, kad aš nenormali, nes šiais laikais nekaltybę tiesiog būtina prarasti. Kitaip tai vadinama „psichologine problema“. Ir aš esu „keista“.
Dabar moralė neegzistuoja. Vyras gali per trečią pasimatymą reikalauti sekso, o moteris lengvai atsiduoda ir metus ar daugiau yra tąsoma vyriškio, ir tai vadinama „draugavimu“.
Man irgi siūlė draugauti. Labai daug žmonių siūlė draugauti, bet kas iš to? Visi naiviai tikisi, kad bus daug nemokamo sekso.
Apgailėtina tai, kad nuolat girdžiu pasisakant, jog miegoti su keliais vienu metu yra amoralu, o su vienu „n“ metų gyventi „susimetus“ – normalu. Arba kad normalu yra keisti partnerius: „Su vienu pagyvenau 2 metus, su kitu – 3.“
O kur dėtis tokiom, kaip aš? Taip, aš viena ir man liūdna, bet man niekas širdies nesudaužė ir neišnaudojo, kaip kitoms. Nes tie draugavimai dažniausiai būna išnaudojimas. Jaučiuosi nepritapusi ir man skaudu skaityti forumuose, kad „reikia laukti bent 2 metus, kad pasipirštų“.
Aš irgi norėčiau turėti šeimą ir vaikų, bet suprantu, kad daugelis ieško tik nuotykių. Kodėl esu prieš „susimetimus“ gyventi kartu? Esu girdėjusi, kad geruoju tai nesibaigia. Vyras tiesiog padraugauja, jam atsibosta, jis pradeda žvalgytis kitur ir palieka moterį. O jai lieka skausmas ir sudaužyta širdis. Aš to nenoriu.
Ir išvis, tie „susimetimai“ yra visiška nesąmonė. Toks įspūdis, kad negalima žmogaus mylėti su jo minusais – reikia būtinai patikrinti, kaip ten buityje jis sukasi. Ir kas iš to? Pagyvensiu aš „susimetus“ 5-6 metus, ir paliks mane. O gal ir ne. Bet aš nenoriu sėdėti šuns vietoje ir laukti, ar sutiks mane vyras vesti, ar ne, nes jis čia sprendžia.
Kita labai didelė problema yra ta, kad niekas nenori laukti. Susipažįstu aš su vaikinu, pradedu jam patikti, o tada ir prasideda: „Aš nelauksiu, aš ne berniukas, už rankučių nevaikščiosiu.“
Visi vyrai tokie. Nėra tokio dalyko, kaip platoniški santykiai, paskui įsimylėjimas, tada – meilė. Šiais laikais turi būti iš karto seksas, o po jo – arba pasiseks, arba išvis „ant ledo“ liksi. Nujaučiu, kad net būdama gražios išvaizdos ir geros figūros liksiu senmerge. Nes pasileidusi moteris yra normali, ji – etalonas. O tokios, kaip aš – „problematiškos“.
Kai pagalvoji, tai kam vyrui stengtis, kai ir taip visos lengvai prieinamos, ir to net nesigėdija? Ir nutaisiusios protingą veido išraišką netgi aiškina, kad lovoje reikia patirties...
