Nes aš nepapuošta, nors, kiek aplink regiu, esu vienintelė tikra eglute Senamiestyje. Bet žmonės traukia prie puošnių eglių Katedros ir Rotušės aikštėse, nors ten net ne eglės, o metalo karkasai, apkaišioti šakomis, kurių spygliai tuoj ims byrėti.
Kasryt su viltimi žiūriu į savo kaimynes Prancūzijos, Lenkijos ambasadas, Šiaurės šalių centrą, restoraną „Marche de Provance“ – gal kas atneš man nors girliandą?
Bet ne. Štai pro šalį vėl nudunda puošnus kalėdinis traukinukas. Pamojuoju jam savo žaliomis šakomis, bet niekas manęs nepastebėjo...
