Išėjo taip, kad kai buvau 17 metų, pastojau ir teko man pasidaryti valymą :(.
O nėštumas jau buvo 5 savaičių. Dar atsimenu tą prakeiktą dieną. Buvo 13 val. 20 min., kai užėjau į tą kabinetą, kuriame daro valymus. Jau praėjo 5 metai, suaugau, bet tą siaubingą dieną atsimenu.
Man sunku. Neturiu kam išsipasakoti. Aš baigiu išprotėti, susirgau migrena, nes tenka nuolat nervintis, kad jau nebegaliu turėti vaikučių. Noriu, kad ir mane Dievulis pasiimtų į dangų. Kad tik nebereikėtų kiekvieną vakarą lieti ašarų...
Merginos, gerai pagalvokit, ar verta žudyti vaikus. Jie nekalti, kad nori pamatyti pasaulį... Jei tik kas leistų man pasiimti vaikutį iš kūdikių namų, aš jį mylėčiau kaip savo angeliuką. Tą, kuris dar danguje ir žiūri į mane – kaip aš kenčiu.
