Taip pat labai sutrikdė autoriaus/autorės nuomonė apie moters ir vyro santykį. Nejaugi save gerbianti moteris leis savo turtingam (arba nelabai turtingam) vyrui pirkti jai materialinius, iš esmės beverčius daiktus už tai, kad ji to nusipelnė arba nenusipelnė!?
Save gerbianti moteris užsidirbs pinigų pati, nueis į prabangią parduotuvę ir nusipirks rankinę pati, nes ji jausis to verta. Save gerbianti moteris nepagailės pinigų SPA procedūroms, kad palepintų savo kūną, ir šiems dalykams moteriai nereikia vyro.
Žinoma, labai svarbu, koks vyras yra šalia. Nes moterys, kurios pradeda jausti, jog jų vyras yra po padu, ima tuo naudotis, kol galų gale tai atsibosta, ir moteris kaip medžiotoja ima ieškoti kito grobio.
Vyras visų pirma turi būti vyriškas ir jokiu būdu nesielgti su moterimi kaip su prostitute, kuriai atsilyginti galima tik
materialiais daiktais. Labai svarbu, kad santykiuose būtų ginčas, kompromisas, o galiausiai – abipusis susitarimas, nepatenkinantis nei vienos pusės ego iki galo.
Grįžtant prie išvaizdos, save gerbianti moteris niekada neleis sau išeiti iš namų nepasidažiusi ar nesusišukavusi. Ir tai jokiu būdu nereiškia tonos makiažo, gilios iškirptės ir batų žudikų, su kuriais neįmanoma paeiti.
Moteris privalo spinduliuoti seksualumą, kad tai pastebėtų ne tik jos vyras, bet ir kiti vyrai, tačiau moteris vis tiek bus su tuo, kuris ją gerbia kaip savo motiną, seserį ir žmoną.
Ir seksualumas jokiu būdu nereiškia milžiniškos (nenatūralios?) krūtinės, ilgų kojų ar riesto užpakalio. Visų pirma, tai brandi maniera, prikaustanti aplinkinių žvilgsnius ir neleidžianti pamiršti.
Moteris turi būti ne „tobula pupytė“, o dama, nepaliekanti abejingų nei moterų, kurios trokšta būti tokios kaip ji, nei vyrų, kurie trokšta turėti tokią moterį šalia.
Galiausiai vis tiek laimi moterys, kurios vien savo išvaizda duoda signalus, jog ji yra padėties šeimininkė, kol renkasi vyrą. O vyras privalo stengtis laimėti moters dėmesį, širdį, o galiausiai ranką. Ir taip turi būti visados!
