Meilė mano buvo karšta, o prasidėjo netikėtai. Nesitikėjau darbo vakarėlyje sutikti tokio ypatingo žmogaus. Bet sutikau... Susipažinom ir šnekėjomės valandų valandas. Niekad negalvojau, kad su kažkuo galima tiek bendrų temų rasti iškart. Nebuvo svarbu nei valandos, nei kiek dar bendradarbių užkalbino. Niekas.
Kai vakaras baigėsi, jis sušnibždėjo man, kad nenori manęs paleisti. Pasakiau, kad turiu eiti ir išėjau. Galvojau visą naktį apie jį, ir dar daug dienų po to. Gal atrodo keista, kad nepaskambinau, nesusitikome? Tuo metu turėjau draugą, tokios buvo aplinkybės. Bet naujas pažįstamas įstrigo man ilgam.
Kitą kartą negreit jį pamačiau. Bet širdis vėl taip pat džiaugėsi. Švelniai apkabino mane, kai pamatė, ir vėl šnekėjomės nesustodami. Sakė, kad galvojo visą tą laiką apie mane. Aš irgi galvojau apie jį, bet sau daugiau neleidau. O jis stengėsi. Tąkart viliojo mane, gundė. Net kai į skruostą pabučiuodavo, tarsi elektra nupurtydavo.
Taip ir tampė jis mane kaip katę už ūsų. 2 metus erzino. Kiekvienas susitikimas buvo vis karštesnis. Ir artimiau šnekėdavomės, ir daugiau prisiliesdavom. Vieną kartą susidūrėme šokių aikštelėje ir joje prabuvom gal 4 valandas. Šokis vyko beveik kaip glamonė. Bet tos ištikimybės – išdavystės ribos niekada iki galo neperžengiau. Laukiau, kaip viskas pasisuks. Nuo pirmo karto kai jį pamačiau, buvau jau suviliota. Ir tik laukiau, kada mano aistra išsipildys.
Ir vienas vakaras buvo lemtingas. Su draugu jau išsiskyrusi buvau ir atėjau į barą atsipalaiduoti. Vyko stalo žaidimų turnyras ir kolegos pakvietė. Nesitikėjau ten jo pamatyti. Bet kai tik įėjau, iš karto žvilgsnis sustojo prie jo. Sėdėjo už stalo, atrodė, kad nuo jo sklinda tokia ypatinga šiluma. Aš per tuos 2 metus tiek svajojau apie jį, tokią sielų bendrystę jaučiau. Atrodė man kaip išsvajota dovana.
Atsisėdau šalia. Nesitraukėm vienas nuo kito. Sakė, kad su manim rado ypatingą ryšį. Sakė, kad neveltui vis susitinkame. Ir dar sakė, kad daugiau manęs nebepaleis.
Turnyras baigėsi, baigėsi ir vakaras, o aš buvau apimta karščio. Kai jis mane pabučiavo, visas kūnas įsitempė. Pasakė, kad netoli gyvena. Aš sutikau nueiti.
Jo bute pradėjom glamonėtis. Apsvaigus buvau ne nuo gėrimų, nuo jo. Rankos buvo švelnios, glostė kaklą, plaukus ir nugarą. Šnibždėjo man į ausį, kaip tuos metus manęs laukė. Bučiniai mane užbūrė, norėjau sugerti į save jo lūpas.
Miegamajame jis elgėsi švelniai, džentelmeniškai. Nurengė mane ir grožėjosi. Tą naktį jaučiausi jam patrauklesnė negu per visą mūsų bendravimą vėliau. Išbučiavo kiekvieną kūno centimetrą ir aš galvojau, kad nebeišlaikysiu tuoj. Iki pat kulminacijos negalėjau įtarti, kas bus.
O kulminacijos nebuvo. Nenoriu aš čia smulkiai pasakoti, bet susijungę buvome tik porą minučių. Paskui jam nebeišėjo. Tiek manęs siekė, o aistra subliuško akimirksniu. Aš nesupratau, kas yra. Stengiausi toliau. Nuo to tik kvailai atrodžiau... Esmė tokia: gal 3 valandas bandžiau jį sujaudinti vėl, pažadinti. Nepavyko.
Jis nesielgė kiauliškai – ne toks jis žmogus. Norėjo man padėti pasiekti tai. Pasakiau, kad nereikia. Nuraminau, kad kitą kartą abiem pavyks.
Tada galvojau – alkoholis. Juk būna, kad vyrams išgėrus nepasiseka?
Jau švito tada, atsisėdom su kava balkone. Papasakojo, kad su trimis moterimis iki tol tik buvo. Ir su visom – panašiai. Sakė, turbūt jaudinosi.
O mano širdy kunkuliavo emocijos. Buvau laiminga, kad suartėjom pagaliau. Svajonė būti su juo išsipildė. Tuo pačiu – baisus nusivylimas. Šitiek laukiau, šitiek tikėjausi, o nieko neišėjo. Visa aistra liko fantazijose. Kilo abejonė, kaip bus toliau. Bet jis pasakė – vėliau bus geriau.
Jis sakė, kad nori rimtų santykių. Nori su manimi būti. Sutikau. Valdė širdis, o ne protas.
Jau sakiau, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Ir už sielos brolystę esu jam dėkinga. Bet jau pirma mūsų naktis buvo ženklas, kas laukia toliau. Kartu po to buvom 3 metus. Žinote, kuo viskas baigėsi. Dabar esu viena. Tikiu meile vis tiek ir ieškau. Jei pavyks rasti – parašysiu. Kad žinotų ir kitos, jog įmanoma. Ačiū, kad išklausėte.
