Per didelis krūvis. Per savaitę turiu 32 pamokas. Dukart per savaitę tvarkaraštyje yra septynios pamokos. Pagalvokite. Su sunkiausia kuprine turi prabūti mokykloje nuo 8 iki 14:30 valandos. Patikėkite, tai yra sunku, jei dar lankai ką nors papildomai. Pavyzdžiui, futbolą. Tada grįžti namo tik apie 18 valandą.
O dar namų darbai, kai šiais laikais jų yra krūvos. Duosiu pavyzdį: geografijos mokytoja per dvi savaites davė išmokti 90 objektų žemėlapyje. Kam tai reikalinga? Įsijungęs „Google“ gali rasti viską, ko tau tik reikia.
Šiais laikais iš vaikų bandoma išspausti viską, ką tik įmanoma. Trumpinamos atostogos, įvesti standartizuoti testai. Mano amžiaus paauglys per dieną rašo mažiausiai du atsiskaitomuosius darbus arba kontrolinius. Grįžti iš mokyklos, nueini į treniruotę, grįžti, sėdi mokytis, visą naktį mokaisi ir neišsimiegojęs vėl 8 ryto keliesi į mokyklą. Laiko sau nebelieka.
Dar tėveliams kyla klausimas, kodėl vaikas nenori eiti į mokyklą? Aš jums atsakysiu, kodėl aš nenoriai einu į mokyklą.
Mano visoms mokytojoms yra mažiausiai 55 metai. Jos „išėjusios“ iš nervų, kai ką nors padarai ne taip – rėkia, rašo dvejetus. Klasės pergrūstos, po 30 mokinių. O kūno kultūros mokytojas – alkoholikas.
Vienerius metus palankęs kalbų mokyklą likau tikrai labai sužavėtas. Mokytojos jaunos, smagu bendrauti, mokytis, viskas šaunu. Aplinka tikrai jauki, yra daug suoliukų bei sėdmaišių. Mano mokykloje suoliukų tikrai nėra daug, o sėdmaišių išvis nėra.
Lauko krepšinio aikštelė tragiška, stadionas irgi. Autobusai į ekskursijas senų seniausi, apiplyšusios atsisėsti skirtos vietos. Kai draugas papasakoja apie gimnaziją, tai tik laukiu, kada greičiau išeisiu iš savo mokyklos.
Tikiuosi, kas nors perskaitys mano mintis ir susimastys apie mūsų ateitį.
