Kaip tik turiu nuostabią lietuvių kalbos mokytoją, išsilavinusią ir savo metodiką turinčią pedagogę. Taip pat – nuostabius tėvus, kurie mane mokė visko, ką mokėjo, patyrė ir žinojo. Nerašyčiau ministerijai taip todėl, kad negaliu pakęsti to, ką jos nustatytos taisyklės daro man ir mano bendraamžiams, ir vyresniems bei mažesniems. Ar nekyla klausimas, ką taisyklės mums daro?
O man kyla. Kiekvieną dieną, kiekvieną minutę. Turėjau pakankamai laiko tam apgalvoti, o dabar ir raštu išdėstyti.
Aštuonerius metus esu viena iš tų mokslo vergų. Atsiprašau už šį žodį, bet nemanau, kad parašiau kažką neteisingo. Mes esame tikrų tikriausi vergai. Mes esame prikaustyti prie suolų, užrakinti mokyklose ir nuo jų priklausomi. Ir jūs to negalit paneigti.
Negi nuo kažkokio mokytojo, kuriam tu kažkuo nepatikai ar neturėjai laiko išmokti to, ką jis uždavė, nuo gauto netenkinančio pažymio, gali priklausyti mūsų tolesnis gyvenimas? Ir žinot ką? O gi gali.
Gautas neigiamas pažymys antro pusmečio ar trečio trimestro gale gali buvusį skaičių po kablelio nuleisti tiek, kad per likusį laiko jo nepasikelsi, o ir pažymys nukris visu balu, pvz.: turėjau 7,6 turėčiau turėti 8 – užtenka gauti 6 ir 8 jau neturėsi.
Kiekvienų metų pradžioje mes jaučiamės kaip bandomieji triušiai. Vienais metais įveskim uniformas, kitais jau trumpinkim atostogas, čia pakeiskim trimestrus į pusmečius, o ten sugalvokim metų gale pridėti standartizuotų testų. Negana to, kad turim po 6–7 ir daugiau pamokų per dieną, turim kalną namų darbų, per dieną rašome bent vieną kontrolinį darbą ar savarankišką darbą, ar apklausą.
Apklausa vadiname savarankiškus darbus, kai jau keli jų yra pažymėti TAMO dienyne, nes vaikams juk negalima per dieną rašyti kontrolinio ir dviejų savarankiškų darbų – gali pavargti – todėl vieną jų pavadina apklausa.
Kur yra jūsų sąžinė ar bent loginis mąstymas? Net knygose, kurios, beje, yra jūsų patvirtintos, nematyti nors menkiausio loginio mąstymo. Pavyzdžiui, mūsų biologijos knygos. Norint išeiti visą kursą taip, kad viską ir išmoktume, 7-os klasės medžiagą mokomės iki šiol – jau įpusėjus antram 8-os klasės mėnesiui.
Neužtenka pavyzdžių? Istorijos temose mes išvis šokinėjam, vienai temai mums neužtenka 2-iejų pamokų, kitas 3 turim sutalpinti į vieną pamoką. Bent įsivaizduojat, kiek tai yra namų darbų vien tik istorijai? Tarkim, 2-3 puslapiai knygoje atitinka 1-ą puslapį pratybose. Taigi, sėkmės: 3 temas reikia perskaityti, svarbiausius dalykus išmokti, atsakyti į klausimus ir nepamirškim pratybų! O pamokų yra dar bent 5-ios.
Na, o dabar atsakysiu į kelis, manau, jums kilusius klausimus. Taigi esu aštuntokė iš Klaipėdos. Emilija. Kol kas neskelbsiu nei mokyklos, nei pavardės. Kad galėtumėte apgalvoti viską, neatsižvelgdami nei į tai, kas aš esu, nei į tai, kur mokausi.
Beje, dabar aklai bendraujate su būsima emigrante, nes čia likti – kaip ir daugelis iš mano aplinkos – nesiruošiu. Aš nematau čia savo ateities. Ir nuo pat pradžių, labai švelniai tariant, nekenčiau tų, kurie yra aukščiau. Žmonių, kurie valdo tai, ką aš kas vakarą kalu ir mokausi.
Dar noriu užsiminti, kodėl parašiau šį nusivylimo laišką. Nežinau, galbūt tai buvo neseniai jums tiesą išdėsčiusio dešimtoko įtaka. Bet tikrai galiu pasakyti, kad šiandien trūko mano kantrybė su tėčiu važiuojant į muzikos mokyklą. Lankau dvi mokyklas. Vienoje iš jų man egzaminai šiemet, kitoje – standartizuoti. Ir vienoje, ir kitoje noriu pačių geriausių rezultatų, bet, kaip suprantat, tai yra labai sunku.
Taigi, jei žinotumėte, ką gerbiami mokiniai daro po pamokų, nustebtumėte, nes jų darbo diena ilgesnė už jų tėvų. Kiek žinau, dauguma mano bendraklasių, taip pat ir aš, grįžtame vėliau už mylimus tėvelius, o tada kimbam ir į kitus darbus.
Važiuodama mašina pradėjau pasakoti tėveliui apie mokyklą, kaip joje jaučiuosi, ko mokausi ir kaip jie kiša tas nesąmones į mano ir taip pilną galvą. Tada pratrūkau, išsiliejau ir iš tiesų supratau, ką aš kenčiu kiekvieną dieną. Šiuo laišku tikiuosi pasiekti tai, kad kuo daugiau suaugusiųjų ir tėvelių suprastų, ką išgyvena jų vaikai, o mokiniai pagaliau praregėtų ir pamatytų tai, kas ir taip matoma. Nors ir mums pučiama migla į akis.
Norėčiau, kad į šį minčių kratinį kiti ne tik atkreiptų dėmesį, bet ir, po galais, ką nors darytų!
