Ilgus metus pylęsis benziną, šiemet nusprendžiau pakeisti transporto priemonę ir persėsti prie dyzelinės mašinos vairo. Kas kartą atvežęs pagirdyt poros metų senumo eiklųjį „Opel Mokka“ į degalinę, sau pakartodavau, kad reikia pilti dyzeliną, ne benziną, nes visi žinom tas kurioziškas istorijas, kaip žmonės sumaišo degalus, ir kas nutinka.
Dar prieš pirkdamas mašiną buvau prisiskaitęs internete vairuotojų patarimų apie dyzelinius variklius ir kad geriau piltis naujovišką dyzeliną su biopriedais, nes taip ir ekonomiškiau, ir varikliui geriau. Pats taip ir dariau, juo labiau, kad visos degalinės tokio dyzelino jau turi. Tik štai išlenda yla iš maišo – ar tikrai visi pardavėjai sąžiningai pažymi ir aiškiai nurodo, kiek ten tų priedų yra ir kaip tai veikia automobilio širdį?
Turbūt suprantat, kad nerašyčiau čia jums, norėdamas pasigirti ir jei viskas būtų gerai. Bet po paskutinio apsilankymo servise, manęs meistras tiesiai paklausė, kokius degalus pilu, ir pakišo popierius, kuriuose aiškiai rašoma, kad jei pilu degalus, kuriuose biopriedų procentas didesnis nei 10, tai man net garantija negalioja.
Iš pradžių nesupratau, kodėl man tai rodo, bet paskui supratau, kad iš tikrųjų net nežinau, kiek kuriam „geriausiam“, „daugiausiai papildomų kilometrų ir galios suteikiančiam“ bei „švariausiai purkštukus valančiam“ dyzeline tų priedų yra.
Sakysit, pats žioplas, kad nepasidomėjau. Ėmiau domėtis degalais, kokia jų sudėtis. Kadangi degalinėse gan kukliai įvardijama, kiek ir kokių priedų dyzeline yra, atsiverčiau populiariausių degalinių tinklapius ir štai ką radau deklaruojant.
Norvegiškas „Statoil“, aprašydamas dyzeliną „Miles“, akcentuoja, kad „sudėtyje yra valomųjų priedų, kurie variklyje neleidžia kauptis lipnioms nuosėdoms ir padeda efektyviau sudeginti degalus“, tačiau nenurodo, kokia dalis tų priedų yra dyzeline ir kokios kilmės yra priedai. Jų „Miles plus“ dyzeline taip pat yra valymo priedų ir priedų, didinančių cetaninį skaičių, kaip ir kokiu būdu jis sumaišytas ir kokio biopriedo ten pridėta neužsimenama. Atvirai pasakius, kodėl turėčiau rinktis „Miles plus“ vietoj „Miles“, nėra akivaizdžiai aišku.
Geopolitinių peripetijų įkaitė „Lukoil“ neslepia, kad „dyzelinas maišomas su biokomponentais, naudojant tik iš rapsų sėklų pagamintą RRME (riebiųjų rūgščių metilo esterį)“, tačiau nėra nurodomas jų santykinis kiekis. Jų „naujos kartos“ dyzelinas „Ecto“ turi geresnes ekologines, eksploatacines ir valomąsias savybes. Tačiau pardavėjas nutyli apie esamų biodegalų ir kitų priedų kiekį jame.
Užsukus į „Neste“ tinklapį, sakyčiau, patenki į eksperimentinių ataskaitų biblioteką, kur prie degalų aprašymų mirga marga lentelių, grafikų ir kitų tyrimų nuorodų, kuriuos filologijos mokslus krimtusiam sunku perprast, bet užburia...
Laboratorinių testų almanache skelbiama, kad dyzelinas „Futura“ yra praturtintas NEXBTL dalimi. Kaip patys skelbia, NEXBTL jie vadina hidrintą alyvą/aliejų arba kitaip – biodegalus, kurių gamybai naudojama biomasė ir aliejus. Kad ir kaip užburiančiai skambėtų, bet kiek šio biopriedo maišoma į dyzeliną taip pat nerandu.
Aprašant naujos kartos dyzeliną „Pro Diesel“, skelbiama, kad šiuose degaluose yra ne mažiau kaip 15 proc. NEXBTL priedo – iš biomasės pagaminto dyzelino, kuris maišomas su mineralinės kilmės dyzelinu. Suprask, biodegalų santykis dyzeline gali būti ženkliai didesnis. Juk daugiau nei 15 proc. gali būti ir 25 ir 37 ir kiek tik nori! O nuo ko tai priklauso – komercinė paslaptis?
Tai ir keliu klausimą, kodėl degalinių tinklai lyg susitarę nesilaiko reikalavimų ženklinti dyzelio sudėtį ir biopriedų kiekius? Ir kas atsakys, jei dėl to mano mašina suges, o garantija, kaip kad sužinojau, negalios? Gal kokią kompensaciją sumokės ar ką?
Kodėl Lietuvoje degalinės pardavinėja dyzeliną, kurį naudojant mašinų gamintojai neatsako už gedimus ir nebesuteikia garantijos? Ir apie tai net neinformuoja vairuotojų, elgiasi neatsakingai.
Aš suprantu, kad degalinėse degalus visi pilamės nesukdami galvos, kaip užsimerkę. Žinom dyzelino ar benzino reikia, įsipilam, sumokam ir, degalinės žarną grąžinę į vietą (neminėčiau šito, bet, atrodo, pastaruoju metu tai aktualu), važiuojam toliau. Tik dabar jau sakyčiau, kad tai blogas įprotis, ir dėmesio tam skirti reikia daugiau.
P.S. Be kita ko, dar man įtarimas kilo, kai, pervažiavęs visas Baltijos šalis, Latvijoje ir Estijoje būtent „Neste“ dyzelino su NEXBTL priedu niekur neradau. Gerai, galvoju, mes bent šitoj vietoj pažangesni – geresnius degalus naudojam?
O gal kaip tik esam eksperimentiniais triušiais paversti ir netrukus mokslinių bandymų ataskaitas suomiai puoš lietuvių vairuotojų „skalpais“?
* * *
“Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys ramino skaitytoją, kad NEXBTL priedas jo automobiliui nepakenks.
„Automobilių gamintojai perspėja, kad biodyzelinas netinka jų gaminamiems varikliams. „No biodiesel“ – tokį užrašą galima rasti dyzelinių automobilių instrukcijose. Ši informacija yra apie pirmos kartos biodyzeliną arba RRME (riebalų rūgščių metilo esterį).
Automobilių gamintojai riboja pirmos kartos biodyzelino naudojimą. Pagal LST EN 590 standartą, maksimalus RRME kiekis gali būti 7 proc. Jeigu RRME kiekis viršija standarto nustatytą normą, tokį produktą privalu pažymėti.
Technologijoms žengiant į priekį, dyzelinių automobilių vairuotojai Lietuvoje jau gali naudoti pažangesnius degalus. Pasaulio automobilių gamintojai netgi pasirašė Pasaulinę degalų chartiją (ang. World Wide Fuel Charter, Category 5), kurioje nubrėžė dyzelino parametrus, kuriuos atitinkantys degalai būtų idealiausi jų gaminamiems varikliams.
NEXBTL – naujos kartos biodegalai, kuriuos be apribojimų gali naudoti visi dyzeliniai varikliai. NEXBTL cheminė sudėtis yra tokia pati kaip ir mineralinio dyzelino, todėl šie degalai vadinami naujos kartos biodegalais. „Neste Pro Diesel“ yra dyzelinas, kuris atitinka pasaulio automobilių gamintojų aukščiausius reikalavimus.
„Neste Pro Diesel“ sudaro mineralinis dyzelinas, kuris yra pagamintas ypatingai: lengvesnės angliavandenilių frakcijos ir NEXBTL. „Neste Pro Diesel“ sudėtyje yra ne mažau 15 proc. NEXBTL dyzelino, kuris yra pagamintas iš biomasės.
Vasariniame „Neste Pro Diesel“ (užšalimo temperatūra – 34), kuris šiuo metu parduodamas „Neste“ degalinėse, yra 25 proc. NEXBTL. „Neste Futura“ dyzeline, kuris atitinka LST EN590, yra 7 proc. RRME (kaip reikalauja teisės aktų normos) ir 27 proc. NEXBTL. Degalų sertifikatus galima rasti www.neste.lt arba „Neste Lietuva“ biure bei degalinėse“, – paaiškino „Neste Lietuva“ atstovas.
* * *
Apie dyzelino ir biodyzelino skirtumus ir jų naudojimą Lietuvoje vaizdo įraše (žr. apačioje) paaiškino ir lrytas.lt „Auto“ skyriaus redaktorė Ilona Steponėnė.
