Nesu mažvaikė ir galiu patvirtinti, kad Lietuvoje normalių vyrų tikrai mažai. Jau aštunti metai gyvenu su tokiu, į kurį antrą kartą net kreivai nežiūrėčiau.
Esu gera žmona, namai tvarkingi, dirbu, valgyt padarau. O jo pagrindinis žodis yra „duok“. Duok normaliai pažiūrėt krepšinį, duok ramybę, paduok alaus, duok eurą ant alaus ir duok... patys žinote ko.
„Paduok alaus“ ir „duok eurą ant alaus“ girdžiu dažniausiai. Lietuvoje normalu, kad vyras po darbo ir savaitgaliais išgeria. Ir jeigu jo neatleidžia iš darbo, tai jis ne alkoholikas. O kad grįždamas iš darbo ne visada namus prieina, tai jau nesvarbu. Kad savaitgaliais svyrinėja vograudamas savo „protingas“ mintis, o vakare prie televizoriaus guli kaip malka ir kojų nepakelia, kai prašau patraukti plaudama grindis, nesvarbu. Svarbu dirba, algą parneša. O kas iš tos algos, kad pusę jos prageria ir prarūko?
Dėl to musulmonais tik žavėtis galima – jie alkoholio iš viso nevartoja. Reiškia, būtų visada žmogus tvarkingas, neapjuoktų ir neapsijuoktų, būtų galima susikalbėti. Tik geriančių žmonos supras, ką reiškia giminės baliuj raudonuoti, nes vyras ilgai iš sandėliuko negrįžta. Išeina parnešt kopūstų sloikelio, o gi žinai, kad jis ten turi užsislėpęs butelį ir gurkšnoja nuėjęs. Tokios gėdos su musulmonu nebūtų.
Kitos karksi, kad jie kalbos nemoka, atvažiuos apskurę, neturtingi... Bet jie protingi. Prasuks čia verslus savo, atidarys ką naujo. Pažiūrėkit, kokia nesąmonė iš pradžių atrodė kebabų kioskai, o kaip prigijo! O jeigu kalbą išmoks, tai ir aukštesnes pareigas kokioje įstaigoje gaus.
Ir žinau, kad musulmonas vyras mane gerbtų. Jiems įskiepyta pagarba moteriai, saugojimas, rūpestis. Žinau, kad būna, kad muša. O ką, pas mus nemuša? Leiskit, pasijuoksiu, tada rašysiu toliau.
Ir jeigu musulmonas miršta, jo našle rūpinasi jo brolis ar tėvas. Nepalieka bėdoj. Išteki už musulmono, ir tau visam gyvenimui garantuotas saugumas. Bent aš taip suprantu. Už tokias garantijas man nebūtų gaila pridengti galvą skara.
Gyvenam kaip tarnaitės, o sakom, kad musulmonas mus „prispaustų“. Atimtų laisvę. Anokia čia laisvė, kai pasižiūriu, su kuo dabar gyvenu. O jei dar atvykėlis gražus, gerų bruožų, tai tik valio ir ačiū. Kuriai negražu tamsus gymis? Man gražu, visada buvo. Akys riešutinės, oda – šokoladas. Įsivaizduoju, kokie vaikiukai gražūs išeitų.
Todėl kai paskelbė apie pabėgėlius, gyvenu sau kaip gyvenus, tik su nauja viltim. Tegu ir pabėgėlis, bet jis man būtų kaip išganymas. Jau esu apsisprendusi, kad jeigu susipažinsiu su kokiu ir viens kitam patiksim – tikrai nepasidrovėsiu ir išeisiu pas jį. Dievas duos – ir ištekėsiu. Vyras to gal net ir nepastebės, kol buteliai namie nesibaigs. O mane bent svetimšalis vertins.
Nesakykit, kad pusė jūsų nenorėtumėt to paties.
