Ši istorija apvertė viską mano gyvenime. Supratau, kad Lietuvoje bet kas gali tave užkrėsti sunkia liga, o visos institucijos pateiks tik formalius atsakymus. Arba iš viso neatsakys.
Po susitikimo praėjus kelioms valandoms, atsirado pirmieji simptomai: raumenų skausmas ir limfmazgių padidėjimas. Po trijų dienų simptomų padaugėjo. Pakilo temperatūra, pasidarė silpna, taip pat prisidėjo viduriavimas, prakaitavimas ir sąnarių skausmas.
Skubiai atlikau mokamus tyrimus privačioje laboratorijoje. Kraujo tyrimas rodė HBsAg – staigų hepatito B viruso paviršinio antigeno didėjimą. Tai yra ankstyviausias hepatito B rodiklis. Kiti rodikliai žmogaus organizme susidaro tik po kelių mėnesių...
Dėl šio įvykio kreipiausi į visas įmanomas instancijas. Parašiau, kad žinau konkretų asmenį, kuris mane užkrėtė hepatitu B ir niekur nerandu informacijos, kur galėčiau anonimiškai apie jį pranešti. Manau, kad asmuo turėtų būti gydomas ar bent taikomi kokie prevenciniai veiksmai, kad nebūtų apkrėsta daugiau žmonių.
Visur atsimušiau kaip į sieną.
Sveikatos apsaugos ministerija man atsakė, kad visi skundai ir prašymai turi būti pasirašyti, nurodant vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą.
Rašiau ir į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Jie atrašė: „Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba nedisponuoja Jūsų prašoma informacija.“
Policijos komunikacijos skyrius atrašė, kad norėtų man patarti, tačiau tai ne jų kompetencija. Turėčiau klausti gydymo įstaigos.
Taip ir padariau. Atsakymą gavau tokį: „Pats žmogus ES turi teisę pasirinkti gydytis ar ne. Priverstinio gydymo nebėra. Jei tikrai žinote nuo ko užsikrėtėte informuokite tą asmenį apie ligą – tikiuosi, kad bus sąmoningas ir gydysis, saugos aplinkinius?“
Taip, Lolitai aš pasakiau apie ligą, bet ji atkakliai tai neigė.
Vilniaus miesto savivaldybė atsiuntė formalų atsakymą, kuriame siūlo kreiptis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą (VSC). Tą ir padariau, bet atsakymo iš jų dar nesulaukiau.
Tad likau vienas. Vienas, su virusiniu hepatitu B. Jis gali komplikuotis į lėtinį hepatitą B, kepenų vėžį ar net kepenų cirozę. Lietuvių požiūris į hepatito B ligą labai negatyvus, todėl nenoriu skelbti savo pavardės. Bet gal bent mano viešas kreipimasis padės kažkam išvengti šios baisios ligos.
***
„Bendraukime“ kreipėsi į VSC.
„Labiausiai VHB infekcija užsikrėsti rizikuoja asmenys, turintys daug lytinių partnerių, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, taip pat medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai), hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.
Jeigu žmogui yra nustatytas ar įtariamas susirgimas virusiniu hepatitu B, informaciją apie šį atvejį gydymo įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka perduoda VSC, kurio specialistai atlieka šios užkrečiamosios ligos atvejo epidemiologinį tyrimą.
Informaciją apie užsikrėtimo užkrečiamąja liga visas aplinkybes susirgęs asmuo turi pateikti gydytojui, kuris jam diagnozuoja ligą arba VSC specialistui, kuris atlieka epidemiologinį tyrimą.
Surinkus epidemiologinius duomenis (informaciją apie sąlytį turėjusius asmenis, kitas užsikrėtimo aplinkybes), susisiekiama su nurodytais sąlytį turėjusiais asmenimis ir jiems nurodoma, kokių būtinų veiksmų jie turi imtis, kad apsaugotų savo sveikatą ir būtų užkirstas kelias galimam užkrečiamosios ligos plitimui.
Pagal anoniminį pranešimą apie tai, kad kažkas užkrėtė užkrečiamąja liga, asmuo negali būti pradėtas gydyti privalomai – tam nėra teisinio pagrindo. Be to, užsikrėtimo priežastys nustatomos tik epidemiologinio tyrimo metu (jas nustato gydantis gydytojas ar specialistas, atliekantis atvejo tyrimą).
Asmuo gali privalomai būti pradedamas gydyti tik jo sutikimu ir tada, kai jam nustatyta užkrečiamoji liga arba užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiojimas ir yra didelė infekcijos plitimo rizika. Kol nėra patvirtinta diagnozė ar sąlyčio su užkrečiamąja liga faktas, jokių veiksmų žmogaus atžvilgiu imtis negalima.
Reikėtų pabrėžti, kad šioje situacijoje svarbi asmeninė užsikrėtusiojo (sergančiojo hepatitu B) asmens atsakomybė. Epidemiologinio tyrimo (apklausos) metu jis privalo pateikti teisingus duomenis apie užsikrėtimo aplinkybes. Tai reiškia, kad jis turi nurodyti, kiek lytinių partnerių turėjo per paskutinį pusmetį ir juos įvardinti.
Taip pat nurodyti, ar per pastarąjį pusmetį nevartojo švirkščiamųjų narkotikų ir ar jam nebuvo atlikta kokių nors medicininių intervencijų, kurių metu jis galėjo būti užkrėstas“, – nurodė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2015 metų spalio 3 dieną.
