Tokiu būdu mes visai pamirštame tam tikras normas. Mes įsivaizduojame, kad be sekso negali apsieiti pirmas pasimatymas, vakarėlis, ar kitas renginys. Tai tarsi mineralinio vandens buteliukas iš ryto. Mes jau nebegalvojame, kad lytinis aktas – tai šventas dviejų žmonių reikalas, kuris apvainikuoja santykius. Seksualumas po truputį tampa tokia priemone, kuri valdo ne tik protus, bet ir postus, kėdes ir sukelia didžiulius skandalus.
Bet labiausiai mane sujaudino tai, kad minėto laiško autorė pasakojo apie išdavystę su kitu vyru. Tai tapo ne tik išdavyste ir kūniško malonumo patenkinimu, bet ir savęs žeminimu. Autore, pirmiausia, tu įskaudinai žmogų, kuris tavyje galbūt matė savo gyvenimo žiburį. Tu paniekinai santykius, kurie tam žmogui buvo tokie brangūs.
Aš tikrai nepulsiu ginti vyrų. Tarp jų yra tokių pat „rujojančių“ asmenų. Bet jei matote, kad su tuo žmogumi jums negera, tai kodėl jį laikote?
Kodėl mes meluojame sau ir kitam? Paliekame žmones vien dėl sekso. Suprantu, kad gyvūnams tai instinktas. O mums? Medžioklės objektas? Trumpo malonumo paieškos? O gal tiesiog noras surasti tą svajonę, kuri mus pasivys kitu galu ir smogs taip, kad dantys išbarškės.
Seksualiniai sutrikimai – labai rimtas reikalas. Gal kažkam tai tamsus miškas, bet su tuo tenka susidurti daugeliui iš mūsų. Ir ką mes tada darome? Bėgame? Kalbamės? Ieškome medicininės pagalbos? Anaiptol. Mes tiesiog pasakome, kad tas žmogus yra ligonis. Ir pabėgame. Bėgame, ieškodami sekso su kitu žmogumi. Pamiršdami, kad galbūt tas paliktas žmogus gali būti nuostabiausias vyras, tėvas, draugas, ramstis.
Gal tai žmogus, kurio viduje slypi galimybė tapti Nobelio premijos laureatu? Tik tuo metu jam reikia tavo pagalbos. Tavo rankos ant peties. Tavo padrąsinimo užeit pas specialistus ir pamėginti išspręsti problemą. Sakoma, kad susilaikymas vyrą padaro maniaku ir žvėrimi. Tikrai?
Esu žmogus, kuris be to gyveno daugybę metų ir sugebėjo likti išlaikytu, ramiu, mylinčiu žmogumi. Kuris per pirmą pasimatymą nelindo po sijonu. Man labai liūdna, kad dabar jaunų žmonių gyvenime viskas vyksta ne taip, kaip turėtų būti. Seksas tiesiog užvaldo protą. Nors nėra nei pajamų, nei gyvenamo ploto, nei įgūdžių auginti vaikus. Kartais pagalvoju, kad laidos, kuriose kalbama apie seksą, turėtų būti rodomos patogiu jaunimui laiku.
Manau, tai švietimo įstaigų klausimas. Negerai, kad jaunimas gyvenimo tiesų mokosi tik savo kailiu. Taip užkiša vaikų namus arba niekuo dėtus, dar nemokančius apsiginti vaikus. Taigi pagalvokime, ar seksas nėra per daug sudievintas reiškinys. Juolab, kad tikroji sekso paskirtis – pratęsti giminę.
