Skaudu, nes nei žiniuonės pažadas prieš Marijos paveikslą, nei aukos jai, nei „užburtas maistas“ negelbėjo. Kaip negelbėjo ir tolesni mano veiksmai. Draugei jau nepakylant nuo lovos ir kenčiant baisius skausmus, susipažinau su daug kam Lietuvoje žinomu ekstrasensu. Jis per atstumą „prisijungė“ prie draugės erdvės. Vyras buvo sąžiningas: pasakė, kad draugė mirs po dviejų savaičių. Taip pat pasakė, kad tegali per atstumą sumažinti jai skausmus. Nežinau, gal tai kiek ir padėjo?
Dar apsilankiau pas stebukladarę Linksmakalnyje. Ji paėmė draugės nuotrauką ir žadėjo padirbėti. Kai po poros savaičių nuvykau pasiimti nuotraukos, stebukladarė iš jos jau žinojo, kad draugė mirusi prieš dvi dienas.
Nors susipažinau su daugybe stebukladarių, dabar žinau, kad niekada daugiau to nedaryčiau! Absoliučiai jokiu atveju! Kodėl?
Tolesnis mano gyvenimas įrodė tai, kas rašoma Šventajame Rašte: „Ir velnias moka apsimesti šviesos angelu“. Tikiesi pagalbos, o pakliūni į spąstus. Tada nesupratau, kodėl taip žiauriai esu kankinama – mane ištiko daugybė nelaimių.
Po draugės mirties prasidėjo nuolatinė įtampa ir nesėkmės darbe, grasinimai atleisti. Nuolatinis lėšų stygius, vyro pykčio proveržiai. Dar ir stuburo trauma, operacija, kitos skausmingos ligos... Sūnaus meningitas, dukros encefalitas, nesutarimai šeimoje, o galiausiai – netikėta mamos mirtis.
Neturėjau jėgų gyventi toliau ir, nors nelaikiau savęs tikinčia, puolusi ant kelių šaukiausi Dievo. Ir Jis išgirdo! Ėmiau pažinti Bibliją ir iš jos supratau, kad savo pasiaukojančios pagalbos draugei dėka patekau į demonų voratinklį.
Demonai daugelį žmonių supančioja ir pražudo, jiems patiems to nesuvokiant. Žmonės nežino ar netiki, kad pasaulyje egzistuoja ir veikia jėgos, priešiškos Dievui.
Jau seniai ištrūkau iš to klaikaus voratinklio. Džiaugsiuosi, jei kam bus naudinga mano patirtis. Gyvenu žmogui įprastą gyvenimą ir žinau, kad Dievas yra vienintelis ir patikimas. Ir kad Jo pažadai, užrašyti Biblijoje, – tikri.
