Tikėjausi susipažinti su naujais įdomiais žmonėmis, gal net rasti savo gyvenimo meilę. Deja, dabar tas svajas palaidojau. Štai pirmosios studijų dienos ir aš jau visai apakusi – ką sau galvoja drauge besimokantys vaikinai?
Niekas nepasikeitė nuo mokyklos laikų – susidaro įspūdis, kad dauguma užstrigo paauglių lygyje ir nesivysto. Greičiau jau degraduoja.
Vaikinai rūko kaip kaminai (ne tik cigaretes), daugiau už merginas kalba apie skudurus, leidžia sau garsiai nešvankiai keiktis girdint panelėms. Tikriausiai mano, kad daro mums įspūdį.
Giriasi atseit prabangiais automobiliais, pirktais už tėvų pinigus, ir net nesusimąsto, kad didesnį įspūdį palieka vaikinas, galintis visko gyvenime pasiekti pats. Tik abejoju, ar su tokiu požiūriu jiems pavyktų ko nors gyvenime pasiekti.
Jau dabar dažniausiai girdžiu, kur linksminsis ir kokias paskaitas teks dėl to praleisti. O studijos – tai nereikšmingas priedas, trukdantis tūsintis. Kursinius už juos parašys kiti, liks tik sumokėti pinigus ir prakišti kaip savo.
Kai prieina kursiokai ir vėl pradeda varinėti užknisančias kalbas, taip ir norisi išrėžti į akis: „Manote man įdomu klausytis jūsų humoristinių pasiūlymų drauge praleisti naktį ir nesibaigiantys pasakojimai apie tai, kiek jūs gėrėt, kur rūkėt žolę ir kada vėl gersit?
Negi manote, kad atvykau į Vilnių ne studijuoti, siekti karjeros ir susikurti sau nepriklausomo gyvenimo, o miegoti su jumis?
Susiraskit merginų, kurios neturi ką veikti.“
Turinys pirmą kartą publikuotas 2015 metų rugsėjo 11 dieną.
