Ne, ne, aš ne socialinis darbuotojas ir net ne iš „Carito“. Mes normaliai gėrėm gražiajai visuomenei nepriimtinus gėrimus. Ir dar turbūt neleistinoje vietoje. Ir tema mūsų pokalbio buvo: kas yra grožis.
Esu išsilavinęs žmogus, trečios kartos inteligentas (tarpinė rūšis, nes inteligentų jau nebėr – tik intelektualai ir šviesuomenė). Turiu aukšt1j5 (garbės žodis, nemeluoju, pats aukščiausias). Bet ta kita ne aukštuomenė yra šalia ir daug su jais bendrauju. Sėdžiu su jais, geriu su jais. Kalbuosi.
Sėdžiu ir su šviesuomene – geriu, kalbuosi. Patikėkite, pokalbių temos tos pačios abiejose kompanijose. O, be abejo, – kas, su kuo, kodėl, ką darė, kas bus (kas apie tai nekalba?). Bet visada ir apie tai – kodėl esame, kaip teka gyvenimas, kodėl taip, o ne kitaip, kur prasmė mūsų buvimo...
Ir dar (nepatikėsite) apie knygas ir radijo laidas, ir dar jie moka atmintinai daug eilėraščių, kuriuos noriai ir jausmingai (o taip, girtai ir sentimentaliai) deklamuoja. Jau seniai padorioje kompanijoje negirdėjau skaitant eilių – ten kalbame apie skaitykles, ipodus ir knygų mirtį.
O dar tiems „degradams“ girtuokliams rūpi visa, kas vyksta pasaulyje. Tik apie Ukrainą, Rusiją ir terorizmą jie kalba paprasčiau, jausmingiau ir necituodami angliškų dienraščių ir CNN. Bet tikrai taip pat išmintingai kaip ir mes, šviesuomenė, gražūs ir kvapūs.
O vakar iškilo klausimas, kas yra gražu, kas – ne. Kas yra grožis. Ir galiu pasakyti, kad... gailiuosi, jog nekonspektavau. Koks tai buvo tikrumas, kokia išmintis. Mes (lrytas.lt skaitytojai), padorioji išsilavinusi visuomenės dalis (buvau kabutes uždėjęs, bet ne – mes juk tikrai tokie), to tikrumo, nuoširdumo ir pasaulio matymo tik pavydėti galime.
Mes daug prisiskaitę, mokam daug protingų frazių. Mes žaidžiame diskusijas, kurios mums jau nebeįdomios. O susėda penki girtuokliai ir staiga vienas paklausia: „Klausykit, o kas yra grožis?“ Kitas atsako: „Nuu... Žiūrėk, va, mėnulis – tai juk gražu?“
Ir kalbos gerdami jie turi visam vakarui. Apie grožį – kaip abstrakciją. Palei sandėlio sieną Karoliniškių pakrašty.
Va taip va, ponai inteligentai... Man su jais tikrai įdomiau nei prie televizoriaus.
Su pagarba,
ponas Tadas, pusamžis inteligentas iš Vilniaus.
P.S.: Turiu seną mašiniuką ir garažą metalinį, manau, tai viską paaiškina :)
