Apie tai galvojau ir žiūrėdama paskutinę šio projekto seriją. Ir manau, kad dabar jau tikrai suprantu, kaip veikia tas „myliu-nemyliu“, „noriu-negaliu“ fabrikėlis.
Kai raumenų kalnas Martynas, kukliai nuleidęs galvą, prisipažino neseniai išsiskyręs su savo mergina, vos neapsipyliau ašaromis. Ne, ne todėl, kad pagailo išsiskyrimo kančias išgyvenančio jaunuolio. Pagailo savęs ir kitų žiūrovų.
Kodėl viskas taip nuspėjama? Būtų daug įdomiau, jei Martynas prisipažintų priklausąs „Dėvėtų kojinių apsireiškimo bažnyčiai“ ar jaunystėje buvęs pagrobtas ateivių ir dabar negalįs mylėti, nes jam su šaknimis išpjauta širdis. Efektui sustiprinti galėjo ir pademonstruoti tą širdį, plaukančią formaline. Visi priliptų prie ekranų!
Nuspėjamas buvo ir Valerijaus pralaimėjimas. Simpatiškas, juokingas vaikis, neabejoju, atliko klouno vaidmenį ir sudie! Ačiū, kad dalyvavote, bet jūs netinkamas tapti Žvaigžde. Per daug banalių eilėraščių, per mažai sekso!
O dabar pagiriamasis žodis Jolantai. Lenkiu prieš šitą moterį galvą, kupina kuo nuoširdžiausios nesuvaidintos pagarbos. Ir jokios ironijos. Šaunuolė!
Visų pirma, Jolanta – pašėlusiai graži moteris ir fakto nepaneigsi. Na, ir kas, kad ryškėja pirmosios raukšlytės, o iš akių pradingo tik labai jaunoms merginoms būdingas nepakartojamas žvilgesys – kūno formos tai pavydėtinos! Murkiantis balsas, dailus veidelis, kojos, augančios nuo blakstienų, ir apvalus užpakaliukas...
Ji mums visiems parodė, kad norint tapti tikra Žvaigžde, nebus baisu nei viešai paraudonuoti, nei paraudoti. Kad mums visiems tiek drąsos – nuverstume ir kalnus, ir vyriausybę, ir visas valstybinės reikšmės problemas išspręstume vienu atsikvėpimu!
Bet negi manote, kad ji tokia vienintelė? Aišku, kad ne. Ir įtariu, kodėl per pastaruosius metus ji tapo tokia populiari. Pasidalinsiu savo mintimis.
Visi gerai žinome, kad šou verslas žiaurus: nors trumpam dink iš eterio ir viskas – tu būtasis laikas. Gali apsisiausti balta paklode ir šliaužti į nurašytų žvaigždžių kapines. O pats geriausias būdas, leidžiantis ilgai išlikti dėmesio centre, – saikingai dozuojami, lengvai virškinami skandalai. Ir mes godžiai juos surijome nepastebėję, kad mus ir vėlei mausto kaip nepatyrusius, televizoriaus nemačiusius žinduklius.
Prisiminkit – baigėsi pirmasis „Meilė ar pinigai?“ sezonas, Jolantos populiarumas įgavo pagreitį ir prasidėjo: vos J.Leonavičiūtė ketina sužibėti kokiame naujame projekte, tuoj traukiami ilgai spintoje dulkėję skeletai. Tai erotinis masažas, tai tikrasis amžius, tai santykiai su dešimt metų jaunesniu gražuoliu, tai ilgai slėptas vaikas...
Ar pastebėjote, kad visa ši informacija skandalų ištroškusią tautą pasiekė dalimis ir tarsi su mielaširdingu pačios Jolantos palaiminimu?
Žavusis Marius Gaižauskas – taip pat šaunuolis berniukas! Iki šiol nesuprantu – ar jis „pasirašė“ šiai avantiūrai, norėdamas išgarsėti ir žinodamas, kad teks ilgai vaidinti meilę Jolantai, ar jį tikrai sužavėjo ne vien perspektyva ilgėliau šmėžuoti televizoriaus ekrane?
Netikiu, kad mielas berniukas nežinojo nei tikrojo Jolantos amžiaus, nei kitų jos gyvenimo smulkmenų. Netikiu ir viskas. Manau, Marius sėkmingai šildėsi ir tebesišildo vargšės Jolantos skandalo laužų atšvaituose.
O mano subjektyvia nuomone, pats tobuliausias ir populiarumo laurų vertas „Meilė ar pinigai?“ herojus – meilus baltai pilkšvas katinas, besitrainiojęs aplink Jolantą. Mistiški gyvūnai tie katinai... Puikiai suuodžia rankas, kažkada laikiusias dešrą...
