Išaušo be galo šiltas, gražus vestuvių rytas. Su vyru sakėme, kad bus graži šventė. Nors viena nerami mintis kirbėjo jau gerą pusmetį. Ramybės nedavė muzikantas.
Aš pati pasiūliau šį muzikantą, nes teko matyti, kaip jis dirba su kitu kolega. Viskas atrodė gerai, bet per paskutinius pusantrų metų kažkas, matyt, pasikeitė. Tai buvo tarsi kitas žmogus. Piktas, arogantiškas, viskuo nepatenkintas, geriantis mulkis... Feisbuke matydavau jo keistus pareiškimus apie politiką, Lietuvą, valdžią, šiaip bet ką. Vis pagalvodavau, kad kažkas tam Valdui ne taip, normalus žmogus socialiniuose tinkluose taip nenusišnekėtų...
Visus žmones, kurie turėjo dirbti vestuvėse, rinkomės tik pagal rekomendacijas. Likome labai patenkinti patiekalais, virėjais, kurie juos ruošė ir kaip aptarnavo svečius. Operatorius ir fotografas taip pat savo darbą atliko nepriekaištingai. Salė ir visa aplinka, kurioje vyko šventė, buvo puikiai paruošta, patogi ir graži. Jaunųjų tortas tiesiog įspūdingas, skanus... Tik va, kaip ir nerimavau, muzikantas sugadino šventę ne tik man, kaip vedėjai, bet ir svečiams, o ypač jauniesiems.
Viskas prasidėjo jau gerokai prieš vestuves. Aš ruošiau scenarijų ir viską derinau su muzikantu V. iš Klaipėdos. Jam buvo visiškai neįdomu mano rūpestis, visą laiką sakė, kad padarys viską taip, kaip reikia, kad jis turi patirties, kad yra atgrojęs šimtus vestuvių. Siunčiau nemažai laiškų su renginio niuansais, scenarijumi, norėjau pasitarti ir susitarti, kas ir kaip turės būti. Norėjau tobulai atlikti savo kaip svočios pareigas. Na, o muzikantas turėjo būti linksmiausias vestuvių veikėjas. Deja...
Ponas V. jau išvakarėse pareiškė, kad neatvyks į jaunųjų palydas iš namų į bažnyčią, sakydamas, kad jam bus labai nepatogu anksti atvažiuoti iš Klaipėdos į Mažeikius, o po palydų bus 3–4 valandų tarpas, kol jam reikės pradėti groti, sutinkant besirenkančius svečius sodyboje ir t.t. Mes – labai supratingi žmonės, žinoma, pasakėme „gerai, ką jau padarysi, žinoma, jums tolimas kelias – 130 km“.
Mano vyras – vestuvių piršlys – skubiai suorganizavo kaimo kapelą. Jie ir pagrojo vestuvinius maršus, išlydint jaunuosius. Buvo visai šaunu! Tik teko papildomai išleisti pinigų.
Mūsų „šaunusis“ muzikantas į vestuvėms išnuomotą sodybą atvyko pavėlavęs, bet niekas per daug dėl to nesijaudino. Juk žmogus net iš pačios Klaipėdos važiavo... Kaip gynybą jis naudojo vieną argumentą – kodėl niekas jam nepasakė, kad bus ne viena, o dvi salės? Atsakingas žmogus pats pasidomėtų vieta, kurioje teks dirbti dvi dienas. Jaunosios mamai teko misija nuraminti muzikantą, nes buvo tikrai per daug įsiaudrinęs. Pradžia nekokia...
O tada prasidėjo jo „pasirodymas“. Ponas V. iš karto pareiškė, kad tradicinės vestuvės yra atgyvena, nesąmonė ir „nelygis“. Jis kategoriškai atsisakė dalyvauti jaunųjų sutikime (kelio užtvėrimas, vystyklų keitimas, nešimas per lentą, persirengėlių stalo užsėdimas ir pan). Jo buvo prašoma šioje dalyje pagroti su akordeonu ir atlikti savo kaip muzikanto darbą. Bet tėvai ir svečiai buvo išvadinti negražiausiais žodžiais. Vėl jaunosios mama ėmėsi misijos raminti ir prašyti, kad pagrotų (!), padėtų sutikti jaunuosius ir pulką.
Ir taip tęsėsi abi vestuvių dienas. Kas buvo prašyta pasiruošti pagal scenarijų, nebuvo įvykdytas nė vienas punktas. Jis atvirai tyčiojosi iš vestuvininkų, kad jie dalyvauja tradicinėse vestuvėse. Jo pareiškimas prie stalo: „Tai kas čia labiausiai norėjo tradicinių vestuvių? Aaaa, matyt, jaunosios mama. Na ką gi, bus jums tradicinės vestuvės.“ Ir ne vietoje bei ne laiku užtraukė: „Karti, karti...“
O kai jaunimas susėdo lauke ir panoro padainuoti užstalės dainų bei paprašė muzikanto pritarti, tada jis pareiškė, kad su muzikinio išsilavinimo neturinčiais ir harmonijos nejaučiančiais kaimiečiais nedainuos. Jo per aukštas išsilavinimas tokiam dainavimui, kaip jis pats pasakė, „rūsyje nedainuosiu“...
Tą vakarą teko raminti ne vieną vyrą, kad tik nepradėtų muzikanto auklėti kumščiais. Svečių kantrybė buvo ant ribos. Bet, ačiū Dievui, kultūringiems žmonėms užteko proto duoti durniui kelią. Muzikantas liko sveikas. Ne tik sveikas, bet ir skaniai pavalgęs ir išgėręs. Nors niekas jam alkoholio nepylė ir vaišinti nepuolė, nes visi buvo pasipiktinę jo elgesiu, bet jis, pats būdamas ne iš kukliųjų, puikiai mokėjo save pamaloninti ne viena taure svaigiųjų gėrimų... Mes, lietuviai, svetingi. Matėme, kad neraginamas vaišinasi, bet vėlgi – davėme durniui kelią.
Antra diena buvo tokia pati kaip ir pirma. Kadangi vestuvės tradicinės, teko karti piršlį. Ir vėl muzikanto ko paprašysi, to negausi. Kantriai kentėme jo saviveiklą toliau ir nekreipdami dėmesio linksminomės.
Kai atėjo eilė apdovanoti vestuvių dalyvius ir padėkoti virėjams, operatoriui, fotografui ir tradiciškai muzikantams, jaunieji kategoriškai atsisakė įteikti iš anksto paruoštą dovaną mūsų aukštą muzikinį išsilavinimą turinčiam muzikantui. Tik tada jis suprato, kad visi esame juo nusivylę ir pasipiktinę. O gal ir nesuprato...
Beje, antrą vestuvių dieną jis gėrė dar daugiau. Jeigu būtų pats sėdęs prie vairo, tikrai būčiau skambinusi policijai, bet, ačiū Dievui, jam užteko proto (o gal pabijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą?) ir iki viešbučio, kur miegojo, kol išsiblaivė, jo automobilį nuvairavo vestuvių operatorius.
Moralas ponui V. iš Klaipėdos, turinčiam aukštą muzikinį išsilavinimą, bet žemą profesionalumo ir kultūros lygį: jei nepatinka groti ir vesti tradicinių lietuviškų vestuvių, atsisakykite tokio pasiūlymo. Aiškiai pasakykite, kad tradicinėse vestuvėse nedirbate. O jeigu jau dėl pinigų atvykote į tokį renginį, tada būkite malonus, dirbkite savo darbą kaip profesionalas. Ir atsakingai. Jūs ne svečias – jūs samdomas, už tai jums moka. Ir negerkite darbo metu.
Patarimas, ieškantiems muzikantų gražiausiai gyvenimo šventei: labai gerai pasidomėkite, koks ar kokie muzikantai bus jūsų šventėje, susirinkite kuo daugiau rekomendacijų, kad neliktumėte nusivylę kaip mes.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2015 metų rugpjūčio 28 dieną.
