Nuo ko viskas prasidėjo? Nuo paprasto noro piešti vis daugiau ir daugiau, stebėti darbus žmonių, kurie jau įvaldę pieštuką. Be to, pridursiu, daugiausiai piešiu nespalvotais pieštukais, renkuosi realistinius vaizdus.
Kadangi nespalvotai piešiu jau 3 metus, atsirado noras išmėginti ir spalvotus pieštukus. Kaip gi nebandysi – juk piešinių konkurse „Baku 2015“ patekau tarp 18 laimingųjų, kurie tapo laureatais ir vienas iš laimėtų prizų – spalvoti pieštukai. Su šiais pieštukais nupiešiau bitę (galite pamatyti galerijoje). Pieštukai labai geri, piešti sekėsi neblogai, todėl spalvotų piešinių bus daugiau.
Kalbant apie konkursus, juose nedalyvavau daug kartų. Šiais metais dar sudalyvavau dailės olimpiadoje, kurioje reikėjo nupiešti dvarą. Piešiau vieną gražiausių dvarų – Molėtų rajone esantį Alantos dvarą. Ir man pasisekė – rajone tarp 8-12 klasių užėmiau garbingą 3 vietą. Smagu, kad būdama aštuntokė sugebėjau įveikti daugumą vyresnių menininkų, kurių darbai buvo puikūs.
Gal prieš 4 metus, kai jau truputį susidomėjau piešimu, dalyvavau pirmame konkurse – „Nupiešk gražiausią žodį“. Nupiešiau vandenį, deja, nepasisekė. Tada dalyvavau antrame konkurse – „Žiemos olimpinės žaidynės“. Nupiešiau 3D pačiūžas, bet ir vėl nepasisekė. Nepaisant to, dalyvauti buvo smagu, nes 3D man buvo nauja patirtis.
Na, o po kelių metelių dalyvavau „Baku 2015“ ir dailės olimpiadoje, čia man pasisekė, labai džiaugiausi, nes nesitikėjau. Taip pat buvo surengta pirmoji mano paroda mokykloje, antroji – parapijos namuose.
Piešiniuose daugiausiai vaizduoju gyvūnus, esu piešusi ir portretus – Lanos Del Rey, Audrey Hepburn ir Bobo Marley. Vieną piešinį piešiu ilgai, nes trūksta laiko. Labiausiai patinka piešti vėlai vakare, netgi naktį. Prisėdusi piešiu kokias 4 valandas, kartais pasižiūriu į laikrodį ir matau, kad jau 3 valanda nakties. Niekada dieną nepiešiu – tiesiog nesiseka tuo metu.
Esu labai užsispyrusi, atkakliai siekianti tikslo, visada tikiu tuo, kuo kiti netiki arba galvoja, kad tai neįmanoma. Man atrodo, kad laimė yra tai, kas tau patinka ir kai tuo užsiimi visą gyvenimą. Kas bus, jei mes darysim tai, ko nemėgstam? Arba būsim pesimistai?
Svarbiausias dalykas, kurį reikia pasiekti, tai užsitikrinti, jog darytum tik tai, kas tau patinka, įgyvendintum visus norimus tikslus ir nemokytum kitų, nes tik taip gaišti laiką. Todėl linkiu visiems atrasti save ir nebijoti žingsniuoti pirmyn, jei ir vieną kartą teks atsistoti prieš visus. Sėkmės :)
