Aukšta, liekna, blondinė. „E“. Vadinsiu Tave „E“. Seksuali – ne tas žodis. Ji visa spindi. Tada ji augino mažylę viena. Visaip bandžiau su ja susidraugauti – mano pastangos buvo bergždžios. Vienu metu ir nekenčiau jos, ir labai norėjau.
Susidariau „pasikėlusios kavenskos“ įvaizdį. Tiesa, kiek kur mieste ją sutikdavau, ji sprukdavo nuo manęs, nespėjus man net ilgiau į ją pažiūrėti. Nenormali – galvojau taip iš tikrųjų. Bet.
Ir reikėjo man ją sutikti dabar. Dabar, kai aš ramiai gyvenu savo nusistovėjusį gyvenimą.
Pamačiau ją prekybos centre, lyg niekur niekur linguojančią savo klubais, aptempta suknele daržovių skyriuje. Tąkart buvau su draugu verslininku, su kuriuo ji puikiai pažįstama. Jie kalbėjosi. O aš – lyg šuo išmestas į gatvę, nepažvelgė net man į akis, bet...
Suradau aš ją „Facebook“. Moterį. Svajonių moterį, kurios ir norėjau, ir visus tuos metus svajojau paslapčia atkeršyti. Neslėpsiu, visada svajojau ją suvedžioti ir palikti. Matyt, aš ne vienintelis.
Įsikalbėjome. Ne akla ji. Pastebėjo mane visus tuos metus ją sekant. Tik šįkart ji paklausė: „Kodėl tu mane seki?“
Tiesą sakant, nežinau. Juk aš nepratęs, kad moteris mane ignoruotų. Esu aukštas, pasportavęs, mėlynų akių, dirbantis ir uždirbantis, komunikabilus, jaunai atrodantis vyras. Man jau per 40. Bet tikrai atrodau kaip 36.
Ji, dabartinėmis mano akimis, kažkokia ne žmogus. Pirmas vaizdas – „fifa“. Įsigilinus – moteris, kuri tiki savo svajone. Ji visus tuos beveik 10 metų viena augino savo vaiką. Ir... kaip išsiaiškinau, ne bet kaip. Ji visiškai realizavusi save moteris. Dirbusi samdomą alinantį darbą, kai darbdavys nepateisino vaiko turėjimo, metė viską ir sukūrė savo verslą.
Ji kuria. Ji tapo. Ji moko kitus. Ištyrinėjau ją visą ir jos veiklas „googlėje“. Jos kūrybinių veiklų mastas man nesuvokiamas. Juk tai „blondinė“. Lig šiol taip galvojau, kad tai paprasčiausia blondinė, kuriai terūpi „kavianski milijonieriai“.
Ji – tai moteris, su kuria ilgiau pabendravęs supranti, kad veltui iššvaistei pusę savo gyvenimo nesąmonėms. Nes ta „blondinė“ visur, kur tik eina, kuria. Ji kuria paskui save laimingų žmonių minias. Ne tik savo vis dar seksualia išvaizda, bet ir savo darbais.
Aš jos laukiau. Ilgai laukiau. Man pavyko sužinoti, kur ji sportuoja. Atvažiavau. Laukiau jos. O ji neskubėdama įvažiavo savo džipu į aikštelę. Ilgos kojos, šviesūs lengvai krintantys plaukai, juodi bridžai ir juoda pečius nuoginanti palaidinė. Paprasta, bet nepaprasta.
„Kažkokia blondinė“, kurios nekenčiau, pamačiusi mane, laukiantį prie sporto klubo, nusiėmė akinius nuo saulės ir paprastai priėjusi tarė: „Labas, žinau tave.“
8 minutės – tai laikas, kurį ji man dovanojo. Aš ir dabar nesuprantu, kaip ji sugebėjo per 8 minutes pasakyti tiek daug. Ji – kenčia. Įsimylėjusi kažkokį „balamutą“, kuris net nežinia kuo užsiima, visą akių spindesį dovanoja tik jam. Jam – net nežinodama, ar sugrįš jis pas ją.
Jie jau pusę metų išsiskyrę. Bet tokia dieviška moteris viena. Viena ir net nežadanti įsileisti į savo pasaulį ko nors naujo. 8 minutės po visų šitų laukimo metų tam, kad sužinočiau, kad ji išduota, kad ji kenčia, kad liūdi, kad laukia jo...
Rašiau aš jai telefonu žinutę tą vakarą ir kitą dieną. Nesuprantu, kaip ji gali laukti žmogaus, kuris jos nevertina??? Ji atrašė: „Suprask, aš jį myliu. Ir visai nesvarbu, grįš jis ar ne. Tai nieko nekeičia. Tai visiškai netrukdo mylėti jį iš toli. Tai mano svajonė. Svajonė pamatyti jį sugrįžtantį. Ir aš ja tikiu.“
Man iš viso neįtikėtina, kad tokių moterų yra. Visų „balamutų“, kurie kankina tokias moteris, prašau: bent susisiekite su jomis, praneškite, kad esate „balamutai“ ir kad jos jūsų nelauktų. Nes gal normalus vyras ją sugebėtų padaryti pačia laimingiausia moterimi. Bet ne jūs!
Nežinia kodėl ir kaip susipažįstate su tokiomis santūriomis moterimis ir jas, be visa ko, sugebate palikti! Bet ne taip, kad paliktumėte paprastai, bet dar kad jos lauktų jūsų! Tiesą sakant, norėčiau sutikti „jos balamutą“ ir atskirai pasikalbėti. Bet, deja, nieko apie jį nežinau.
Aš nežinau, mieloji, ar tu skaitysi šią mano rašliavą iš viso kada nors, bet... Jei netyčia tai nutiks, prašau, labai prašau, mesk tą „balamutą“ iš galvos. Apsidairyk aplink, kiek normalių vyrų šalia tavęs, kurie nešiotų tave ant rankų!
