Pas mus kažkodėl įprasta šventę daryti kitiems, o ne sau. Svečiams (net jeigu tie svečiai ne visi tave džiugina), o garsenybės – žurnalistams (net jeigu visai jų nenori savo vestuvėse). O planuotojo atsakomybė yra milžiniška, nes iš tikrųjų gerai turi jaustis ne tik svečiai, bet, svarbiausia, gerai jaustis turi ir jaunieji.
Mano supratimu, planuotojas, kuris nuo nemalonumų gina jaunuosius, vertas dar vienos kokybės žvaigždutės savo profesinėje lentelėje.
Mano vestuvės buvo nedidelės. Kai visi stengiasi pakilti į orą balionu ar pasikviesti du šimtus svečių, mes su vyru norėjome visko negausiai, bet skoningai. Dėkoju anytai už išankstinę vestuvinę dovaną — ji pasamdė mums vestuvių planuotoją. Reklamos nedarysiu ir pavarde neminėsiu: klientų ji ir taip turi pakankamai, o kaip neatskleidžiu, kas mano ginekologė ar siuvėja, taip maža paslaptimi pasiliksiu ir planuotoją.
Nebijau pripažinti — viena būčiau pražuvusi! Būtų dingę pusė noro tuoktis. Nemėgstu ir nemoku jokių organizacinių reikalų, todėl net ragauti saldumynus man kančia. Su planuotoja reikėjo susitikti tik kelis kartus. Pirmą kartą pasakėme jai viską, ką mėgstame, ko ne, koks biudžetas, kiek svečių ir kaip daugmaž įsivaizduojame. Antrą kartą susitikome suderinti smulkmenų, aptarti visos eigos.
Trečią kartą pasimatėme jau per pačias vestuves. Daug bendravome telefonu, žinutėmis susitarėme, kokios norėčiau šukuosenos (aleliuja išmaniesiems telefonams!). Bet paaiškėjo, kad būtent vestuvių dieną ji padarė didžiausią darbą.
Vyrui esu antra žmona. Su pirmąja susituokė labai labai jauni, o išsiskyrė po aštuonerių metų bendro gyvenimo. Netrukus susipažinome mes. Ta jo buvusioji vis tiek įsivaizdavo esanti beveik giminaitė, turinti į jį daugiau teisių nei aš, pirmoji.
Daug nervų prigadino, kol draugavome. Įsigudrindavo per Kalėdas ateiti pasveikinti jo tėvų — su priedanga, kad „tiek metų bendrauta...“. Man būdavo labai nejauku, ne kartą pykomės dėl to. Vyras galiausiai ją pastatė į vietą, bendravimas baigėsi konfliktu.
Vestuvių dieną, eidama į Rotušę, truputį drebėjau — tokia buvau susijaudinusi. Planuotoja nuolat buvo šalia, pasirengusi padėti ir atsakyti į bet kurį klausimą. Ir staiga beveik prie įėjimo į Rotušę pamačiau vyro buvusiąją! Net galva apsvaigo. Planuotoja iškart pamatė, kad kažkas ne taip, paklausė, kas nutiko. Trumpai nusakiau situaciją.
Tuomet mano auksinė planuotoja nuėjo tiesiai prie tos moteriškės ir pradėjo griežtai kalbėti. Toji pašėlo, pradėjo rėkauti apie savo teises ir vyro vagystę. Būtų kilusi didelė scena, bet planuotoja tvirtai suėmė ją už parankės ir ėmė vesti tolyn nuo mūsų, kažką tyliai, greitai kalbėdama. Iki šiol nežinau, ką ji pasakė. Klausiau, atsakė: „Profesinė paslaptis, nesijaudinkite.“ Buvusioji nebetrukdo iki šiol.
Todėl man atrodo nuostabu, kai planuotoja prisiima atsakomybę ginti jaunuosius. Nesvarbu, ar nuo buvusių sutuoktinių, ar nuo žurnalistų. Kuo būtų pasibaigusios mano vestuvės, jei planuotoja būtų pamanius: „Eh, aš ne šeimos narys, čia ne mano reikalas“? Skandalu ir visiškai sugadinta švente.
Turinys pirmą kartą pubikuotas 2015 metų rugpjūčio 1 dieną.
