Visuomenės narės, deklaruojančios toleranciją ir smerkiančios patyčias, organizuoja renginius, sukeltus prieš jas. Mamos eina į mokyklą aiškintis su direktoriumi, kaip galima pakeisti užburtą patyčių prieš jų vaikus ratą. Skelbiama „diena be patyčių“. Kiek daug orientuota į vaikus. O suaugusiesiems tai negalioja?
Ne vienas, kuris tyčiojasi iš Agnės, pradėtų ryti antidepresantus, jei tokia masė, tokia minia žmonių kasdien juoktųsi iš jo. „Kojos – klišos, vyras – turtingas ir skystas, vaikas – per brangiai aprengtas ir numestas „bet kam“, kalba – be kultūros“, – tai maža dalis to, kas kiekvieną dieną pasipila po jos įkeltomis nuotraukomis ar mintimis.
Kojos tegu eina savo ruožtu, bet vaikus palikite ramybėje. Nežinau, kas blogiau – dergti žmogų asmeninėje jo profilio sienoje ar panaudoti kaip pavyzdį sovietinės bobulės rašinėlyje („A. J. nuotrauka sukėlė supermamos įtūžį“). Agnės auklėjimo stilius motinėlėms kliūva seniai, bet parašyti apie tai į portalą – to jau per daug.
Kai socialiniame tinkle ji buvo parašiusi gražų, mielą skelbimą apie tai, kad ieško savo mažiukui auklės, pasipylė srutos. Dešimčių moterų prognozės, kad vaikas augs be mamos, nelaimingas, užaugs šaltas, etc. Garantuoju, jei kas drįstų jums taip pasakyti apie jūsų vaikus (kurie, be abejo, yra, kaip minėta, „angelėliai, spindulėliai“), tam žmogui akis iškabintumėte. Ir nesvarbu, ar vaikui būtų treji, ar trisdešimt treji.
Kvatojausi iki ašarų skaitydama vienos „mamašos“ komentarą, jog Agnė pavydi visoms joms ramaus gyvenimo, todėl ir šakojasi. Pavydi, žinoma, kodėl gi ne. Tik ar jums atrodo logiška gyvenant kur, su kuo ir kaip norint, turint mažą vaikelį, gerą vyrą, dirbant mėgstamą darbą ir daug uždirbant bei keliaujant pavydėti Norvegijos žuvų fabriko ar Balbieriškio cigarečių pardavėjos kasdienybės?
Matant, koks yra komentatorių kontingentas, darosi baisu dėl mūsų šalies mentaliteto ir dėl kiekvieno asmeninių protinių galimybių. Ačiū Dievui, kad jau turiu porą artimų draugių ir vyrą, nes dabartinėje žemo intelekto jūroje sunku būtų ką susirasti.
Agne žaviuosi dėl išsilavinimo, karjeros ir verslo, tvarkos buityje, gaminimo, užsispyrimo, išvaizdos ir įvaizdžio, aštriai ir tiesiai išsakomų minčių. Kiekvienas garsus žmogus turi savo gerbėjų ratą, bet Agnės gerbėjos kitų vadinamos „šunų gauja“ ir „idiočių govėda“.
Nuostabu, kokie žvėrys tampame, jei kas drįsta tiesą sakyti nepagražintą. 99 procentais garantuoju, kad jei mano laiškas bus įkeltas, komentatoriai rėks: „Čia pati Agnė apie save pasirašė!“
Juokinga galvoti, kad ji turėtų tam laiko. Nebijau prisipažinti, kad neužimu labai aukštų pareigų ir laisvalaikiu galiu parašyti, kas erzina ar jaudina, bet tiek pasiekęs žmogus vargu ar užsiims niekais. Besityčiojantysis laiko turi dar daugiau. Marias. Laiko sekti kiekvieną nekenčiamo žmogaus žingsnį, o tada už jį vanoti.
Šiaip man – šimtas metų, kad smerkiate mintyse. Mane irgi kas nors smerkia, aš smerkiu jus, besityčiojančius, ir taip toliau. Bet garantuoju, kad, maišydamos su žemėmis daug pasiekusią ir gana viešą moterį, meluojat pačios sau.
Pasiūlytų kas nors nusifotografuoti „Žmonių“ viršeliui, lėkte lėktumėte. Paliktumėte namie ir vyrą, vaikus ir sauskelnes, kompiuterį su įjungtu Agnės „Facebook“ puslapiu ir pirmyn, pirmyn. Kad tik daugiau dėmesio. Bet tikrai ne jūs, o tai Agnė jums pavydi. Ar ne?
