Grįžę išvydome, jog namuose šeimininkauta vagių. Įsibrovę pro langus plėšikai pasidarbavo iš peties – išnešė beveik naują buitinę techniką, auksinius papuošalus, kosmetiką, išplėšę seifą pagrobė santaupas. Iš karto kreipėmės į policiją, atvykę ekspertai apžiūrėjo vagystės vietą, paėmė mėginius.
Patys pradėjome tyrimą
Po bemiegės nakties kitą dieną nusprendėme apžiūrėti kaimą, apylinkes. Maždaug už pusantro kilometro nuo gyvenvietės ribos šalikelėje ant sniego pamatėme automobilio vėžes, o ant jų – numestas tuščias pinigines iš išlaužto seifo. Vėl kvietėme policiją, ekspertus.
Dar pavažiavę kokį kilometrą tiesiog ant kelio išvydome mūsų pavogtą kompiuterį, kurį taip pat pasiėmė ekspertai. Po pusės valandos važiuodami tuo pačiu keliu, atidžiai stebėdami važiuojamąją kelio dalį nepastebėjome nieko.
Vadinasi, įkalčių buvo atsikratyta visai neseniai – vietinio vagies. Kito paaiškinimo nerandame.
Labai dideles viltis siejau su policija. Jeigu mes patys radome tiek įkalčių, kiek pėdsakų galės aptikti profesionalai? Šeima tikėjo, kad pareigūnai užčiuops siūlo galą.
Kadangi vagystė buvo stambaus masto, bylą tirti ėmėsi apskrities tyrėjai. Iš pradžių apsidžiaugėme, jog dirbs patyrę, kompetentingi profesionalai, bet, kaip sakoma, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Taip nutiko ir su šia vagyste.
Iš policijos realios pagalbos nesulaukėme, kaip ir didelio noro bendrauti ar dalytis informacija. Stebint jų darbą net susidarė įspūdis ir kilo įtarimų: arba jie nenori, arba kažko bijo.
Kodėl policija delsė?
Po vagystės, išskyrus ekspertus, niekas pas mus nebuvo atvykę, neapžiūrėjo įvykio vietos, kaimyną apklausė praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, dukrą – po trijų mėnesių. Operatyvumo, sakyčiau, stingo. Aišku, nesame Seimo ar Vyriausybės nariai, kurių problemos sprendžiamos itin operatyviai, net pakeliant į orą sraigtasparnius, tačiau pagal Konstituciją visi esame lygūs. Be abejo, tai tik teiginys.
Nuolat naršydami internete skelbimų svetainėje suradome pardavinėjamą galimai iš mūsų pavogtą fotoaparatą. Susitikusi su pardavėju dukra atpažino savo daiktą, tuoj pat iškvietėme policiją, nuvykome į Policijos komisariatą apklausai. Labai tikėjomės, jog šis mūsų surastas fotoaparatas bus svarbus tolimesniam bylos tyrimui. Deja. Nesugebėta išsiaiškinti nei kas, nei kur, nei kam pardavė vogtą daiktą.
Tad jokio teigiamo poslinkio nepastebėjome, byla stovi vietoje. Mūsų surastas pavogtas kompiuteris taip pat jokių rezultatų nedavė, buvo grąžintas pareiškus, jog nerasta pirštų atspaudų, visos surastos piniginės taip pat grąžintos nesuradus nieko, kas padėtų tyrimui. Juk šiais laikais tikrai yra priemonių ir galimybių ištirti ir tokius nusikaltimus, tuo labiau kad rasta tikrai nemažai įkalčių.
Tad peršasi išvada, kad dirbama atsainiai, paprastas žmogus su savo bėda taip ir lieka vienas, be pagalbos. Galbūt aš pats, suradęs vagis, padaryčiau jiems savo teismą, bet tada juk tapsiu nusikaltėliu. Maža to, kas įvykdė įžūlų apiplėšimą, apylinkėse jau seniai žinoma.
Net ir iš matymo pažįstami žmonės mūsų nuolat teiraujasi, ar jau pasodinti užsakovas ir vykdytojai. O ką galime jiems atsakyti?
Juk nepagautas – ne vagis, o policijos darbą vertinu kaip labai nekompetentingai atliekamą, vangų. Kita vertus, iš skaudžios patirties jau galime pasimokyti ir duoti patarimą kitiems: neverta didelių vilčių dėti į teisėsaugą, reikia imtis iniciatyvos pačiam, jei kas atsuktų laiką atgal, elgčiausi jau visai kitaip...
Mums susidarė įspūdis, kad ši mūsų problema absoliučiai niekam neįdomi. O policijos argumentai dėl vagystės buvo labai paprasti, visą laiką vyravo vienas atsakymas: dirbam, dirbam, bet nusikaltimas dar neištirtas, tiriam įvairias versijas ir t.t.
Sistema labai įdomi. Iš pradžių su mumis policija lyg ir bendravo, mes nuolat pateikdavome informaciją, susiskambindavome, buvome nuvykę, nurodėme galimus vagis, bet kratą pas juos kažkodėl padarė tik praėjus 2 mėnesiams po vagystės ir, be abejo, nieko neberado.
Visą gyvenimą sąžiningai mokėjome ir mokame mokesčius valstybei, o kai nutiko bėda mums patiems, ji mums parodo kone špygą. Kartais atrodo, jog mes patys kalti dėl vagystės, ir dar trukdome policiją. Bet pavogta juk ne kokia višta, nuostoliai siekė beveik 33 tūkstančius eurų.
Vagys tikriausiai juokiasi
Štai taip vis per dvi valandas apsiverčia gyvenimas. Žinote, kas yra skaudžiausia ir pikčiausia? Visiškas abejingumas ir netgi ignoravimas. Su draugu vyras rado ant kelio mūsų pavogtą kompiuterį kitą dieną po vagystės, tai tą patį draugą pasikvietusi apklausai tyrėja liepė prisipažinti, ar ne jis nagus prikišęs, sako, nori, kriminalistus pakviesiu.
Tai ar čia neišsidirbinėjimas? Galimi vagys kiekvieną dieną pro mus važiuoja ir juokiasi, o ką tu jiems padarysi, neįrodyta, daiktų pas juos nerasta, o nepagautas – ne vagis. Patys susiradome mūsų pavogtą fotoaparatą internete, patys nuvažiavome neva jo pirkti, paskui atpažinę, jog jis mūsų, išsikvietėme policiją.
Negana to, kai nuvykome pas tyrėją ir paklausėme, gal yra kokių naujienų, šis su pasididžiavimu pareiškė, rodydamas į fotoaparatą: štai kokį darbą nudirbau. Tai pribloškė: juk mes patys suradome savo pavogtą daiktą! Daugiau ar kas paaiškėjo? Kol kas ne....
Nesugebėjo net sužinoti, iš ko pardavėjas gavo daiktą!
Viską darėme patys, žvalgėme apylinkes, suradome savo pinigines, kompiuterį, galbūt dėl to ir neparankūs esame, kad ieškome... Jokių pirštų atspaudų ant minėtų daiktų nerasta, visi galai kaip į vandenį.
Net įvykio vietos niekas neapžiūrėjo po vagystės, be ekspertų, nors pati tyrėja keletą sykių važiavo pro šalį... Žodžiu, pasitikėjimas policija žlugo visiškai. Jei šitaip tiria visas bylas, ko norėti gerų rezultatų.
Tad mūsų situacijoje policijos darbą vertinu labai prastai, jokio operatyvumo, noro ar susidomėjimo, o juo labiau bendradarbiavimo. Atrodo, kad vos ne palaiko vagis, o ne nukentėjusiuosius. Pikčiausia, kad net mums suradus pavogtą daiktą nesugebėta atsekti, iš ko jis pirktas... Tai už ką mokesčių mokėtojai algas jiems mokame? Šitiek įkalčių patys suradome, o jie nieko nesugebėjo ištirti.
Kartais apima tokia neviltis. Mes rankų nuleisti tikrai neketiname, kažką reikės galvoti. Galbūt jūs turėsite kokių patarimų ar minčių, kaip elgtumėtės patekę į tokią padėtį?
***
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės komentaras:
„Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad vyras (gim. 1970 m.), gyv. Kupiškio r., gruodžio 2 d. 19 val. 15 min. pastebėjo, jog atrakintos namo durys. Rado išverstus daiktus. Pavogtas televizorius, nešiojamasis kompiuteris, auksiniai papuošalai, apie 80 000 litų, 1 500 eurų. Nuostolis – 90 825 Lt.
Tą pačią dieną Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. (vagystė). Pavogtas turtas didelės vertės, todėl tyrimą perėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyrius.
Gavę pranešimą apie vagystę, pareigūnai operatyviai atvyko į įvykio vietą, užfiksavo visus aptiktus pėdsakus, paėmė mikrodalelių ir skysčių pavyzdžius, surinko visus rastus įkalčius. Kitą dieną atliko papildomą įvykio apžiūrą. Visiems įvykio vietoje paimtiems įkalčiams bei rastiems daiktams paskyrė tyrimus. Apžiūrėdami nusikaltimo vietą ir apylinkes, pareigūnai ieškojo ženklų, kurie leistų šią vagystę susieti su analogiškais nusikaltimais.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nuolat bendravo su nukentėjusiuoju, kuris geranoriškai dalijosi savo įtarimais ir pastebėjimais. Pareigūnai tyrė įvairias nusikaltimo versijas, apklausinėjo liudytojus, įtarimų sukėlusius asmenis. Per artimiausią parą po vagystės pareigūnai atliko kratas pas du įtarimų sukėlusius asmenis. Dar kelios kratos atliktos artimiausiu metu. Kratų metu paimta mėginių ir objektų, kurie ištirti.
Pareigūnai išnaudojo visas galimas priemones, kurios padėtų atskleisti vagystę. Keldami įvairias nusikaltimo versijas ir nuolat analizuodami surinktus įrodymus, pareigūnai tikrino ir nukentėjusiojo teikiamą informaciją. Iš nukentėjusiojo gavus informacijos, kad rado jam priklausiusį ir pavogtą fotoaparatą, pareigūnai nustatė ne tik vogto daikto pardavėją, bet ir daugiau asmenų, kurie vertėsi vogtų daiktų prekyba.
Atlikus kratas įtariamųjų namuose, rasta daug įvairių daiktų, kurie, įtariama, vogti. Pareigūnai pradėjo dar kelis ikiteisminius tyrimus, mėgina nustatyti nukentėjusius asmenis, kuriems priklauso minėtas turtas – net kreipėsi į žiniasklaidą su vaizdo medžiagoje užfiksuotais daiktais, kuriuos atpažino keletas asmenų.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei valdyba (iki 2015-01-01 vadinosi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyrius) tęsia ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., analizuodami jau turimus ir nuolat papildomus įrodymus. Pareigūnai nuolat atlieka veiksmus minėtame tyrime ir teikia galimą atskleisti informaciją nukentėjusiajam, stengdamiesi nepakenkti ikiteisminiam tyrimui.“
