Paliktų, kaip gegutės savo paukštelius palieka. Kiek laiko vaikui leidžiame pabūti vaiku, kūdikiu? Motinystės atostogos trunka trejus metus. Tik trejus, o kitos tiek ir neištveria. Pagalvokit, kaip greitai bėga laikas. Atrodo, dar ką tik stovėjai eilėje su maisto talonu, o dabar jau turi profilį „Facebook“ tinkle.
Vaikai užaugs, ir net nepastebėsite... Baisu, kad žmonės, kuriuos jaunimas mato kaip pavyzdžius, elgiasi amoraliai. Ir afišuoja savo poelgius, dėvi laimingųjų kaukes.
Savaitgalį stilistė Agnė Jagelavičiūtė pasidalijo nuotrauka, kurioje su vyru eina į kiną. Su vyru, o kur vaikas, kurį su tuo pačiu vyru drauge sukūrė? Tikriausiai numestas auklei ar močiutėms. Darbo dienomis — nes darbas ir reikia išlaikyti šeimą, savaitgaliais — nes jauniems tėveliams reikia ir dviese pabūti?
Kelionės „tik dviese“, kai kūdikiui tebuvo keli mėnesiai... ir visu tuo viešai giriamasi. Manau, jei tai būtų kitoje šalyje, susidomėtų vaikų apsaugos tarnybos. Taip pat ne viena dainininkė, interviu teigianti, jog koncertai netrukdo motinystei. Panašu, kad tai motinystė trukdo koncertams...
Mamytė darbe, mamytė vakarieniauja, mamytė koncerte, mamytė kine... Kai vaikelis verkia, auklė yra auklė. Jei gera, tai padės, paglobos, bet juk svetimas žmogus. O ką mamytė? „Kū kū!..“ — atsišauks iš kino ar grožio procedūrų.
Mano mama dirbo visą laiką mus augindama. Dėkinga aš jai, kad turėjom ką pavalgyti, ką apsirengti, kartais ir prie jūros išvažiuodavome. Dėkinga, bet šilumos nejuntu. Ne skanesnio maisto man ir sesėms reikėjo, ne gražesnio apdaro, o kad užsigavus kelį mama nuvalytų peroksidu ir papūstų. Ir pabučiuotų. Ne močiutė, ne teta. Mamytė.
Pati užauginau dukrą, jai jau dvidešimt devyneri metai. Vėlyvas vaikas, popinta, godota. Nejaučiu jokio apgailestavimo, nes visada buvau su ja. Išėjau iš darbo, gyvenome iš vyro pinigų. Gal ir skurdžiau, bet buvo verta. Nei auklių, nei darželio; iki mokyklos, kaip tik mokėjau, taip pati ir užėmiau, lavinau.
Po šiandien į atmintį įstrigę daugybė vaikiškų dainelių. Dukra man kasdien paskambina, pasipasakoja, kaip laikosi, paslapčių neturime. Dar vis numezgu šaliką žiemą, o ji mielai sunešioja. Ryšys stiprus, duok Dieve, amžinas.
Juokiamasi, šaipomasi iš pačių auginančių, vadina jas „supermamomis“. O juk tai turėtų būti gražus žodis, „supermama“ – tai didvyrė. Tikrų mamų, pačių auginančių vaikus, lieka vis mažiau. Ir mūsų vadinamosios „žvaigždės“ labai prie to prisideda.
Jeigu jau skriaudžiate savo vaikelius, prašau (be patyčios, nuoširdžiai), neskatinkite kitų. Netransliuokite žmonėms tos neteisingos gyvenimo programos, negatyvo ir egoizmo. Negundykite jaunų, naujų mamyčių atimti iš savo kūdikio jau pirmųjų metų. Mėnesių, savaičių... O jei pačios kitaip negalite, kukuokit.
