Standartinis mano vakaras, einu namo po darbo, gatve antra juosta važiuoja prabangus automobilis. Kas aš esu? Niekas. Paprasta mergina, apsirengusi paprastais drabužiais.
Staiga prasiveria automobilio langas, vyras, kuriam apie 40, pradeda pokalbį su manimi: “Mergaite, tu labai gerai atrodai, aš tik pakalbėti, tik pabendrauti noriu.“
Pastebėjau, kad vyriškis yra vienas. Dar pastebėjau, kad jo akys nėra nuoširdžios, o šypsena kaip lapino, bet kažkodėl labai įdomu pasidarė, ką toks žmogus galėtų man papasakoti, o ir namie ką veikti neturėjau.
Taigi, sustoja šis prabanga dvelkiantis automobilis šalia esančioje gatvelėje. Tamsoka, bet čia vaikšto daug žmonių, todėl saugu. Jis iš karto pradeda monologą.
Tai yra viena iš manipuliacijos rūšių: šnekėti nepertraukiamai, dalinti komplimentus, dažniausiai vertus dėmesio, bet normaliai bendraujantys žmonės taip nedaro.
„Noriu šalia savęs turėti mielą merginą, protingą, su kuria būtų apie ką pašnekėti. Siurbėlių, besistengiančių ištraukti paskutinius pinigus, man nereikia. Aš esu niekas juk, viskas juk nuo tavęs priklauso.“
„Renkiesi tu“ – labai gera manipuliavimo forma, kuria suformuojama žmogaus mintis, kad renkasi jis pats, nors už jį jau buvo pasirinkta.
Taip pat jis bando sukelti gailestį tuo, kad nesenai išsiskyrė ir kad turi problemų su sveikata. Taip stengiamasi sukurti saugumo pojūtį.
Tada vyras nori, kad sėsčiau į jo mašiną, ir mes važiuotumėm arbatos. Po ilgo pokalbio nusiunčiu jo automobilio numerius draugei, įsėdu. Jis pasako savo vardą bei pavardę, parodo dokumentą.
Paskui vyras pradeda tikrinti savo ribas (kiek daug aš prisileidžiu) ir pradeda liesti tai ranką, tai petį. Žinoma, jis nenustoja kalbėti ir manim perdėtai rūpintis. Iš pradžių tvirtinęs, kad nori tik pabendrauti, paskui ima piešti visai kitokį vaizdą.
Stebėdama, kaip žmogus elgiasi, ką šneka, tariu: „Tai jums papuošalo šalia reikia?“
Jis atsako, kad taip. Ir kad jo pana visada būna kiečiausia. Ir kad jis visada tik jaunesnę turės. Kad aprengs pagal savo skonį, pavalgydins, nes jis labai geras kulinaras, ir dar auksu apipils. Jis vis šneka ir šneka. Daug klausti ir nereikia: žmonės patys viską pasisako, tereikia mokėti klausytis.
Ir čia išlenda visos galimos sumaterialėjusio žmogaus ydos. Gobšumas, menkavertiškumas, noras pasirodyti prieš kitus, pavydumas, valdingumas, na, ir dar daug kitų.
Jis giriasi, koks prabangus jo automobilis. Net nuvažiavus į Mack‘ą arbatos, jis šneka su kasininke apie tai, koks jis
prabangiai didelis.
Jis kalba apie tai, kaip mėgsta būti dėmesio centre ir kokie visi yra apgailėtini su savo opeliais, jie atseit į „mano paną“ pažiūrėjo. O, vau, aš jo pana nuo pirmo įsėdimo. O kas bus paskui? Ei, mergaite, nori, kad su tavim gerai elgtųsi? Žiūrėk, kaip su kitais elgiasi, ir suprasi.
Jis sako, kad galiu jam skambint nors ir naktį, nes esu labai miela ir faina. Toliau kalba apie sunkią ir skurdžią vaikystę ir kad dėl to dabar yra visiškas materialistas. Paskui žeminančiai kalba apie neturtingus žmones ir kad daugiau toks būti nebenori.
Ir šitoj vietoj tu tarytum bloškiesi kaip veidu į sieną suvokusi, kaip pinigai gadina žmones ir kaip geriau turėt
jų mažiau. Tu žiūri į žmogų ir matai, kaip jis pūva viduj tavo akyse.
Pažadai, pažadai, pažadai. Jis gali pažadėti viską, ko moteriai reikia: dėmesį, pinigus, gyvenimą nerūpestingą. Taigi, o ko man šiame gyvenime reikia? Jis klausia: „Gal tu turi kokių svajonių?“
Taip, turiu, tik ne tokia kaina… O jūs, merginos? Ką jūs darytumėt? Pamintumėt vertybes savo, kad pasiektumėt svajonę, ir paskui dėkotumėt dėdei už viską, ką davė jis? Ar manytumėt, kad sąžiningai užsidirbot miegamajame?
Pasisukus kalbai apie seksą, aš griežtai pasakau, kad viskas, ką galiu jam duoti – tai bendravimas, išklausymas, na, gal ir dar papuošalu galiu pabūt iš idėjos.
Jis sutinka, tik priduria: „Tai kad pati neištvertum su manim be sekso, pati užliptum.“ Lyg bandydamas įteigti jam rūpimus dalykus, įkalbėti netiesiogiai.
„Jūs manim manipuliuojat“, – šiek patylėjusi sakau.
„O tu labai gera psichologė“, – nei paneigia, nei pritaria, tik užkalba dantį.
Pokalbio pradžioje jis sakė „noriu tik pabendraut“, o dabar staiga klausia: „O tai gal pas mane važiuojam šiąnakt?“
Mandagiai atsisakau, išlipu iš jo automobilio ir laiminga nužingsniuoju namo. Žinau, geriausia būt paprastesniu žmogumi, gyventi savo gyvenimą ir būti laimingai nei būti subrendusio vyro meiluže vien dėl pinigų. Be to, juk visada gali atrasti jaunesnė ir gražesnė.
