Ir man darosi šlykštu. Šlykštu dėl to, kad mūsų šalyje vyrauja didžiulis abejingumas kito nelaimei. Mes dažnai pasakojame, kad bijome kištis į kitų reikalus, nes saugome savo sveikatą ar tiesiog nenorime turėti rūpesčių. Bet ar tikrai?
Ar penkių, šešių gerai pasportavusių vaikinų kompanija bijo vieno nupiepusio narkomano? Ar vyrui negėda žiūrėti, kaip užpuolama ir apiplėšiama moteris? Man asmeniškai būtų tikrai gėda. Bet, manau, opesnė problema – tai „mažvaikių“ siautėjimas viešajame transporte.
Kad ir ką sakytumėte, dabartinė karta jau nebeturi moralinių normų. Apsiginklavę šiuolaikinėmis technologijomis, nematę darbo, prikištais užpakaliais jie terorizuoja visus aplink. Kabinėdamiesi prie vyresnio amžiaus žmonių arba vaikų, kurie nesugeba savęs apginti.
Bet ir čia daugeliu atvejų pasitaiko abejingumo. Manau, kad užtektų tokiems duoti gyvenimišką pamoką, ir viskas greitai baigtųsi. Galima pateikti porą pavyzdžių, kaip tokie „drąsuoliai“ buvo apraminti.
Kartą vienas suaugęs žmogus telefonu nufilmavo siautėjančius vaikus, o paskui, sužinojęs, kur jie mokosi, šį vaizdo įrašą pateikė auklėtojai ir tėvams.
Antrasis atvejis buvo, mano manymu, dar geresnis. Ilgą laiką prie vieno mažo berniuko kabinėjosi 4–5 turčių vaikeliai. Vaikas atkakliai laikėsi, bet vieną kartą neišlaikė. Išlipęs paskutinėje stotelėje, kur yra didelė pieva, jis buvo toliau užgauliojamas. Vaikai nežinojo, kad vaikinas lanko karatė treniruotes, tad šis juos gerai pamokė.
Dar viena opi problema yra žmonių pakantumo stoka. Mėgstame save vadinti tolerantiškiausia šalimi Europoje, bet ar tikrai taip yra.
Pažiūrėkime, koks mūsų požiūris į juodaodžius. Kaip mes mėgstame iš jų šaipytis, vadinti įvairiausiais keiksmažodžiais ar net imituodami beždžionių skleidžiamus garsus mėtyti į juos bananus.
Bet turbūt labiausiai gaila man kitos seksualinės orientacijos žmonių. Ne tų, kurie rėkia per visas žiniasklaidos priemones, bet tų, kurie ramiai gyvena ir neprimeta savo gyvenimo normų kitiems.
Bet, užuot leidę gyventi kitiems, būtinai turime vieni kitus niekinti. Dėl to kartais žmonės gal ir nusižudo. Abejingumas ir tolerancijos nebuvimas yra vienos iš didžiausių mūsų ir apskritai pasaulio problemų.
Taigi būkime bent truputį pakantesni kitiems, nepraeikime abejingai pro tą, kurį ištiko nelaimė.
