Kadangi Darbo biržos sistema ir visa duomenų bazė yra beveik bevertė, joje rodomi užregistruoti bedarbiai, kuriems norėtųsi pasiūlyti darbą, tačiau didžioji dalis jų nė neskelbia jokių savo kontaktų.
Taigi, šiandien mano įmonei trūksta darbuotojų į tris pozicijas, tačiau negaliu jų rasti. Prisijungusi prie Darbo biržos sistemos, randu kelis patinkančius kandidatus, tačiau apie juos neskelbiama jokia informacija. Neaišku, nei kaip jiems paskambinti, nei kaip su jais susisiekti. Tad eilinį kartą darau išvadą, kad šie žmonės tiesiog nenori rasti darbo.
Mes labai dažnai ieškome darbuotojų, taigi galima būtų teigti, kad nedarbo Lietuvoje nėra, nes, pavyzdžiui, mano įmonei visada trūksta bent poros darbuotojų.
Tačiau labai gaila, kad mūsų išlaikomas Darbo biržos aparatas yra absurdiškas, nes mums nepadeda įdarbinti tų bedarbių. Darosi pikta, kad bedarbiai, kuriuos mokesčių mokėtojai išlaiko pašalpomis, tiesiog ją gauna ir labai lengvai išsisuka nuo darbo.
Ankstesnių metų patirtis parodė, kad skambinant kai kuriems asmenims, kurių kontaktiniai duomenys visgi buvo nurodyti, gaudavau atsakymą, kad darbo neieško. Dar ir priekaištus pareikšdavo, iš kur gavome jų kontaktus ir, apskritai, ko čia norime.
Darbo birža dirba labai neproduktyviai. Juk ji turėtų registruoti bedarbius, dėti jų kontaktus į duomenų bazę (prie kurių prisijungia darbdaviai), jiems bent keletą kartų atsisakius darbo (kas šiai dienai Lietuvoje yra normalu), turėtų imtis atitinkamų priemonių. Bedarbiai turėtų žinoti, kad pusę metų sėdi ant mokesčių mokėtojų kupros.
Pateiksiu pavyzdį: jau du mėnesius mūsų įmonė ieško valytojos, atlygį siūlome didesnį nei minimalus. Darbuotojo nerandame. O koks dabar Lietuvoje nedarbo procentas?
***
Lietuvos Darbo biržos atstovo komentaras:
„Norime informuoti, kad analogišką laišką elektroniniu paštu antradienį gavo ir Lietuvos darbo birža. Darbo birža kruopščiai ištyrė pateiktą situaciją. Pranešame, kad skundą parašęs darbdavys (konkrečios įmonės pavadinimas laiške darbo biržai yra nurodytas) Darbo biržos elektronine sistema darbdaviams kaip vartotojas nesinaudojo.
Nustatėme, kad šis darbdavys paskutinį kartą prie Darbo biržos informacinės sistemos buvo prisijungęs 2012 metais, todėl negalėjo pasinaudoti visomis darbdaviams teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.
Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje įsiregistravę darbdaviai elektroninių paslaugų vartotojais turi galimybę naudotis visu darbdaviams skirtu elektroninių paslaugų paketu ir automatizuota darbuotojų paieškos ir atrankos sistema.
Prisijungę prie informacinės sistemos, darbdaviai gali registruoti laisvas darbo vietas, vykdyti kandidatų atranką, peržiūrėti jų gyvenimo aprašymus, siųsti elektroninius pranešimus kandidatams bei elektroniniu būdu bendrauti su Darbo biržos specialistais.
Darbo ieškančių gyvenimo aprašymuose pateikiama jų darbo patirtis, išsilavinimas, kompetencijos, gebėjimai ir kontaktai, kurie prieinami tik prisijungusiems vartotojams – darbdaviams. Šiuo metu Lietuvos darbo birža bendradarbiauja su 76 procentais realiai veikiančių šalyje įmonių.
2014 metais darbo biržos elektroninėje sistemoje šalies darbdaviai įregistravo 91 tūkst. laisvų darbo vietų. Pernai vidutiniškai per mėnesį elektroninėmis paslaugomis naudojosi 200 tūkst. lankytojų“ – paaiškino atstovas.
