Aš esu pats tikriausias trirublinis Kremliaus pakalikas, užsigimęs komunistas, kuris augina triušį Kapsuką ir Katiną Virgį. Jaunesni sodiečiai turbūt nežinos, kas yra Kapsukas, Sniečkus, Leningradas. Tad praskleisiu paslapties šydą ir pasakysiu, jog Kapsukas yra Suvalkijos sostinė. Vėliau, kai Lietuva tapo nepriklausoma, Kapsuką suvalkiečiai pervadino Marijiėėmpoliuke.
Man labiau patinka Kapsukas, nes Suvalkija – tai kapsų kraštas. Mano antrasis instruktorius Vidmantas buvo zanavykas, kuris mylėjo Suvalkiją labiau nei likusią Lietuvos dalį ir prikvėpindavo kūzavą Išlaužo žuvimi, dėl kurios radviliškietis instruktorius Marius ėjo iš proto.
Marijampolės „Regitroje“ laikiau CE kategorijos teorijos egzaminą. Po velniais, nors ir kokio bjauraus charakterio esu, bet suvalkietiškas akcentas mane priverčia nusišypsoti vis dažniau ir dažniau.
Aš turiu tetų Igliaukoje, ir kai jos vaikystėje atveždavo suvalkietiškų skilandžių, lašinių ir kitų mėsinių šedevrų, aš prie jų prilipdavau kaip šiuolaikinė Kauno fifa prie briuselinių kopūstų.
Aš jums rimtai sakau. Suvalkiečiai gamina geriausias, skaniausias dešras, skilandžius, kumpius. Bet jie visiškai nemoka virti samogeno. Samagonas tai atgyvena. Samogenas – tai patobulintas samagonas. Kai legalizuos samogeną, tuomet jums pasakysiu geriausią receptą, kaip jį reikia išvirti ir jame subrandinti kirvuką.
Užėjau į vieną Marijampolės parduotuvę.
„Padėk Dieve, – sušukau vietiniam sodiečiui. – Ar yra duonelės?“
„Nėra duonelės, nėra... Yra tik riešutukų...“ – man atsakė žilagalvis senolis Stasius.
Jei lietuviai mėgsta viską valgyti su daug kečupo ir majonezo, tai suvalkiečiai viską valgo su duona. Kai duonelė nukrenta ant žemės, suvalkietis ją paims ir pabučiuos. Pagarba duonai atėjo dar nuo baudžiavinių laikų ir būtent Suvalkija buvo pirmasis Lietuvos regionas, išsivadavęs iš baudžiavos.
Šalia Marijampolės „Regitros“ kitoje kelio pusėje yra toks posh restoranėlis. Joje porcijos yra pačios mažiausios visoje Lietuvoje. Apskritai, Marijampolėje kur valgiau, porcijos yra daug mažesnės, nei, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tuomet vietinė tamsiaplaukė Goda man pakuždėjo, kad „mes, suvalkiečiai, esame ne „skūpūs“, o taupūs.“
Skrudžai jūs visi esate, visi iki vieno, išskyrus Igliaukos gyventojus. Visi suvalkiečiai esate patys didžiausi šykštuoliai, esate Lietuvos škotai. Jie irgi kiltus nešioja, kad nereikėtų pirkti triusikučių.
Pastebėjau, kad suvalkiečiams labai svarbu, ką dirbi ir kiek uždirbi. Suvalkijoje viską valdo moterys. Mano močiutė suvalkietė, ir mano senelis žemaitis nuo Šiaudinės atiduodavo jai visus savo pinigus. Suvalkiečiai be proto mėgsta pinigus. Tačiau jie niekada neprilygs maitvanagiams palangiškiams, kurie sugeba išnuomoti rūsius be patogumų.
Suvalkietis, nors ir myli euriukus, bet sau skriaga tikrai nebus. Todėl jokia paslaptis, kad suvalkiečiai yra turtingiausi Lietuvoje.
Jūs pavažinėkite po Suvalkijos miestelius, kaimus. Geriausios žemės, stipriausi ūkiai yra Suvalkijoje. Galėtų Suvalkija būti perkelta prie Vilniaus, ir tai būtų kaip Pietryčių regionas prie Londono. Jie velniškai gerai moka daryti biznį.
Suvalkietiškos tradicijos yra kiek kitokios nei likusioje Lietuvoje. Pavyzdžiui, jeigu važiuoji į svečius, tai važiuoji su didelėm lauktuvėmis.
Žemaitijoje kitaip. Žemaitijoje svetys yra numeris vienas ir šeimininkas pasirūpina viskuo. Žemaitijoje kai geri šnapsą ir supilstai į stikliukus, butelis visada bus užsuktas. Panevėžyje – atvirkščiai, butelis visada bus atkimštas ir, nukritus pilnam buteliui, iškart kils muštynės, nes panevėžiečiai yra patys aršiausi iš Lietuvos primatų.
Mane maloniai nustebino Suvalkija, juolab kad ji taip netoli Kauno. Suvalkija buvo laikoma Lietuvos elitu, kadangi tai buvo pats turtingiausias, labiausiai „pažengęs“ kraštas savo metu su derlingiausios žemėmis. Lietuvos kalba buvo sudaryta pagal suvalkietiško dialekto pagrindą. Tik vėliau atkreipiau dėmesį, kad visi tarpukario Lietuvos elito atstovai, kalbininkai, mąstytojai kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Vincas Mykolaitis-Putinas ir netgi dar didesnė Kremliaus trirublininkė nei aš Salomėja Neris – visi jie buvo suvalkiečiai.
Suvalkiečiai yra vienintelė lietuvių tauta, kuri itin priešinosi eurui. Marijampolėje mirusi Žemaitė buvo ant vieno lito banknoto, o jų Basanavičius – ant visos penkiasdešimtinės. Net žemaičiai, kurie dominavo praktiškai ant visų litų banknotų, taip nesipriešino euro įvedimui kaip suvalkiečiai.
Ir nieko nuostabaus. Suvalkija visada buvo skaniausių dešrų, kumpių, lašinių, skilandžių kraštas. Tai tikras Lietuvos patriotų kraštas. Tai ne Kupiškis su Rokiškiu. Tai Lietuvos širdis, tai Serbijos Kosovas.
Jūs turbūt matote daug vilniečių, kauniečių, Klaipėdos merginų, kurios eidamos gatve, nusuka į šoną, pasukioja galvą, ar niekas nemato, ir puola uostinėti savo pažastis, ar jos nesmirdi. Ši mada jau yra išplitusi ir į Lenkiją. O atėjo ji iš Marijampolės. Suvalkietės šykščios, tai jos dezodorantų ir neperka, kaip ir plaukų baltai nedažo. O kam dažyt, juk tai kainuoja!!!
Suvalkiečiai išsaugojo savo dvasią. Jie tebedirba savo protėvių žemelę ir taupo, taupo, taupo, o vėliau susideda visas savo santaupas į trilitrinį stiklainį pasikasa po mylimiausia obelim ir tyliai numiršta. Pakasinėkite Suvalkijos sodybose po obelimis ir kriaušėmis. Daug aukso, pinigų atkasit. Tai sena suvalkietiška tradicija dar nuo carinių Koriko Muravjovo laikų.
Lenkiu savo seną žilą galvą tau, suvalkieti. Jeigu ne Suvalkija, mes kalbėtumėm lenkiškai. Visgi negaliu suprasti, kodėl vyresnio amžiaus suvalkiečiai taip patologiškai nevirškina lenkų. Mano 93 metų močiutei paminėjus žodį „lenkas“, iškart pakyla kraujo spaudimas ir žiauriai susinervina dėl to, kad 1920 metais lietuviai kariavo su lenkais, kurie vėliau atplėšė Vilniaus kraštą. Irr iš čia kilo priežodis „Mes be Vilniaus nenurimsim“!
Kaunas visgi yra Suvalkija, kaip Šiauliai Žemaitija. Kauniečių akcentas – tai suminkštinta suvalkietiškoji versija. Bet Kudirkos Naumiesčio akcentas yra baisus kaip ir pats miestelis. Vincas Kudirka karste apsiverstų ir, ko gero, išsiraustų plikomis rankomis, jei prabudęs iš letargo miego sužinotų, kad šią apleistą gyvenvietę pavadino jo garbei.
Nieko nuostabaus. Galbūt netolimoje ateityje mes turėsime kokią ekologišką Landsbergio arba Brazausko gyvenvietę, kurioje gamins burnoje tirpstančius suvalkietiškus skilandžius, ir juos užgersime tradiciniu suvalkietišku midumi.
