Bet turbūt daugelis ekonomiką suvokia, kaip karvė mėnulyje. Na, jei norite tokios algos, tai ir kainos proporcingai kils. Stebuklų nebūna. Na, o dabar grįžkim prie darbų klausimo.
Pažvelkime, kokiu principu dirba mūsų šalies gyventojai. Man teko dirbti ir statybose, ir fabrike. Ir pakalbėsiu apie tuos, kurie nori daugiausia uždirbti – jaunimą. Tai labai įdomi tema. Visi mes norime uždirbt, bet dirbti tingime.
Jūs paklausite, o kuo tai pasireiškia? Pirmiausia tai absoliutus nenoras dirbti fizinio darbo. Tokiais atvejais prasideda įvairiausi stuburo ir kitokie skausmai. Aišku, kai gyveni betono dėžutėse, ir tavo vienintelis darbas yra klubai, tūsai, šnapsas ir cigaretės, kažin ar jėgų tam darbui atsiras.
Juk dabar vaikai yra vos ne raudonosios knygos egzemplioriai su savo milžiniškom teisėm. Antra – tai tokie dalykai, kaip klubai, Jūros šventė ar kitos nesąmonės irgi neprideda noro dirbti. Jei tu dirbi pamaininį darbą, tau tokių švenčių dažnai nebūna. O paskui atsiranda priekaištų, kad nėra darbo. Šiais laikais reikia dirbti, o nelaukti, kada iš dangaus nukris karvelis.
Pamąstykit, ar nėra juokinga, kada neturintis patirties ar specialybės pilietis nori direktoriaus algos? Taip nebūna. Pamąstykit, tai naudinga.
