Argi šį mėšlą galima laikyti klasika ar juo labiau kažkokiu animacijos šedevru? Mane stebina žmonių pasisakymai, kad tai humoristinis serialas, parodantis šeimos vertybes. Tikrai? Jūs man nuoširdžiai pasakykite, kokios ten vertybės yra rodomos?
Aišku, mūsų ir amerikiečių vertybių skalė gal truputį ir skiriasi, bet kas ten rodoma tikrai nėra vertybės. Na, ar rodymas tokių dalykų kaip alaus gėrimas, keiksmažodžiai ar neadekvačiai besielgiantys šeimos nariai puoselėja šeimos vertybes?
Vien pasižiūrėjus keletą šio „šedevro“ serijų, gali suvokti, kad kūrėjams tikrai labai trūksta idėjų. Bet suvokim, kad amerikiečiai idėjomis ir nepasižymi.
Sakysite, kad ten yra humoro. Ir tai, kad ten pavaizduoti beveik visi žinomiausi žmonės. Nuoširdžiai pasakysiu, kad humoro ir saviironijos jausmu nesiskundžiu, bet pažiūrėjus dešimt serijų gal tik vieną kartą pusiau šyptelėjau. Tikrai neradau iš ko ten juoktis. Na, nebent būtum apsivalgęs psichotropinių grybų. Arba tavo humoras būtų sadomazochistinio tipo. O dėl pavaizduotų žinomų žmonių, manau, tai daugiau už didelius pinigus padaryta reklama, o ne nuoširdus noras juos ten pavaizduoti.
Vienas iš keisčiausių argumentų, kuriuos aš girdėjau – kad šis serialas skirtas suaugusiems, ne vaikams. Tikrai? Tai jis turėtų būti rodomas po vienuoliktos valandos vakare ir žymimas atitinkamu amžiaus cenzo ženklu. Nes, kiek žinau, taip yra nurodyta įstatymuose. Bet, kiek aš pamenu, jis buvo rodomas ne tik ryte, bet ir trečią valandą dienos, kada vaikai prilipę prie televizoriaus ekranų.
Galite įsižeisti ar mane išvadinti bedieviu, bet šis filmas tikrai nepadeda tapti intelektualesniam. Galima sakyti, kad tai yra humoras, bet daugelis ameriketiškų animacinių serialų pasižymi vulgarumu, nešvankybėmis ir krūva keiksmažodžių.
Daugeliui ši mano nuomonė gali nepatikti, bet ateityje mūsų televizijos turėtų pamąstyti, kad gal vardan populiarumo ar žiūrimumo nereikėtų bukinti jaunosios kartos.
Sakysite, kad aš tokio dalyko nesukurčiau ir man lengva kritikuoti? Taip, aš to nesukurčiau, bet jei ir turėčiau galimybę, nekurčiau tokios nesąmonės, su tokiu lėkštu motyvu. Bet dabar esu laimingas, kad nei šio „šedevro“, nei žurnalo apie jį neliko. Žiūrėkime daugiau intelektualios animacijos ir meskime iš savo sąrašų tai, kas bukina. Būkit protingi ir laimingi.
