Šį kartą kalbėsiu apie moters grožio „etaloną“.
Dažnai teigiama, kad moteris yra graži ta, kurios apimtys 90-60-90 ir kuri atrodo lyg modelis: aukšta, liekna ir t.t. Ir tikrai nemaža dalis moterų tuo patiki, leidžia šiam mitui reguliuoti jų gyvenimą, o jei neatitinka standartų – jaučiasi stora, nenormali, ir dėl to kaltina gyvenimo įvykius, šeimynines ar profesines nesėkmes, nesugebėdama prisiimti atsakomybės.
Bet, atidžiau peržvelgus pastarųjų 5 metų straipsnius, pastebėtume, jog dažnai kalbama ne tik apie anoreksijos sukeltas problemas, bet ir vystoma tema „jei jūs ne „tobulo“ kūno sudėjimo – jūs gražesnė“.
Papasakosiu savo istoriją. Nors esu dar jauna, bet jau teko susidurti su žmonių žiaurumu ir netolerantiškumu. Iš prigimties esu liekno kūno sudėjimo – aukšta, liekna, netgi kaulėta. KMI (kūno masės indeksas-Red.) mažesnis, negu vidutinis. Priaugti svorio yra ypatingai sunku, beveik neįmanoma, kinta 1-2 kg, nors valgau daugiau, nei kokių 2 draugių per dieną suvartojamo maisto kiekį kartu sudėjus.
Ir nuo vaikystės dėl to labai kremtuosi. Kaip kitos verkia, kad jaučiasi „storos“, laikosi dietų, mažai valgydamos save alina, tai aš priešingai, verkiau dėl to, kad vadino džiūsna, tyčiojosi, jog kaulai šviečia, neturiu moteriškų apvalumų, vadino anoreksike. Dėl to vos nesusirgau depresija, susigadinau žarnyno veiklą dėl netinkamo, per didelio maisto kiekio vartojimo.
Ramia sąžine galiu prisiekti, kad nė karto gyvenime nesilaikiau dietos. Dabar stengiuosi sveikai gyventi, ir maitintis. Labai mėgstu visus natūralius, žalius produktus, bet tai nereiškia, kad tik juos valgau. Neskaitant normalių patiekalų, greitojo maisto ir saldumynų, valgau daugiau, negu bet koks daktaras pasakytų, jog sveika.
O dėl visko „kalta“ mano genetinė linija. Tiek abu tėvai, tiek vieno iš senelių giminėje vyrauja panašus kūno sudėjimas.
Yra labai psichologiškai sunku, kai didelė dalis straipsnių teigia, jog lieknos merginos yra negražios ir nepatrauklios. Tai žemina mano, ir kitų panašaus likimo merginų, savivertę, pasitikėjimą, verčia užsidaryti ir pasislėpti, nes esu „baisi“ ir negaliu to pakeisti. Per tiek metų susikaupė daug jausmų, kurie privalo kada nors išsilieti.
Šiuo metu jaučiuosi geriau, negu ankstyvojoje jaunystėje, kada teko išgyventi tuos košmarus. Nors dažnai ir dabar pašaliečiai pašaipiai nužvelgia, kartais meta labai „protingas“ frazes, bet stengiuosi, kad tai taip nepaveiktų manęs. Esu linksma, ir aktyvi asmenybė, stengiuosi kad žmonės į mane pažvelgę pastebėtų šias savybes, nors iki visiško pasitikėjimo savimi ir tikro moteriškumo jausmo dar laukia ilgas kelias...
Kodėl aš turiu kentėti, dėl to, kokia esu ir ko negaliu pakeisti?
Šiuo savo trumpu straipsniu siekiu, kad būtų atkreiptas dėmesys ir į kitokio, ne tik stambesnio, pilnesnio, moteriškesnio sudėjimo moteris, bet ir į tas, kurios nuolat menkinamos, žeminamos, lyginant su pastarosiomis. Taip joms yra daroma psichologinė žala, ir nemenka.
Žinoma, straipsnyje niekur neturiu mintyje žodžio visos, nes tikrai yra merginų, kurios džiaugiasi, kad lieknos, kitos - ir taip lieknos, siekia sverti dar mažiau, tai -jau riba, pavojaus signalas, kad reikia kreiptis pas specialistus pagalbos. Kalbu ir ne apie tiesiog fiziškai sveikas, palaikančias formą, nes manau, tokios ir turi būti. O dažnai stambesnei moteriai ar merginai, galiu tik pasiūlyti sportuoti, bei pilnavertę, suderintą mitybą, o ne alinančias dietas, ir tuomet tikrai sumažėtų susirgimų.
Ir pabaigai, nesvarbu, kokia jūs: su storesnėmis kojomis, gelbėjimosi ratu ant pilvuko, sveriate daugiau ar mažiau nei normalus KMI, ar galiausiai- nepatenkinta dėl save lieknumo - jūs esate nuostabi, graži ir nepakartojama tokia, kokia esate! Mylėkime save, nes gyvenimas per trumpas, kad neleistume sau gyventi taip, kaip esam vertos, dėl vidinių įsitikinimų, ar kitų žmonių suformuotos nuomonės!
