Iš pradžių viskas labai gerai buvo. Po pietų pažiūrėdavo kelias serijas, ir viskas. Dar kažkokių juokų ar nutikimų iš tų serialų papasakodavo. Bet paskui taip įsitraukė, kad pradėjo viską norėti daryti kaip veikėjos!
Žiūrėdavo „Seksą ir miestą“. Ten ištisai kokteilius geria, tai žmona pradėjo kas antrą vakarą traukt drauges į miestą! „Pasisėdėti“, kaip sakydavo! Draugės padorios, ištekėjusios irgi, ko joms čia lakstyt kaip piemenėm. Tik pinigų išleis ne namie susitikdamos, be to, neaišku, kas ten bare kokiam prieis, kas pakalbins... Kam viso to reikia?
Paskui rūbai jai turimi pradėjo neįtikti! Visą gyvenimą buvo gerai, dabar ko tai sugalvojo keist stilių. Išmetė pusę dar visai gerų rūbų, pradėjo lakstyt ir leist pinigus naujiems. Aukštakulnius nusipirko, tai po šiai dienai mokosi su jais paeit. Suknelę aptemptesnę, džinsus prie kojų prisispaudusius, bliuskas su iškirptėm. Derina dabar viską, kad kuo panašiau į tas serialo moteris būt. Negana to, dar ir mane pradėjo perrenginėt. Dar aną dieną plaukus nusidažė, nors visą laiką natūrali vaikščiojo.
Matomai tam seriale ir vyrai su moterimis kitaip bendrauja, negu realiam pasauly. Nežinau, ko ji ten prisižiūri, bet dūsauja dėl dovanų, į teatrą burba, kad nekviečiu, į šokius. Jau kiek metų susituokę, niekada per gimtadienį dovanos nepamirštu, per metines gėlių nuperku. Į teatrą pakvietimą jeigu gaunam, nueinam. Visą laiką gerai viskas buvo, dabar staiga pyst, atsiprašant, ir negerai!
Mielos moteriškės, būkit geros. Žiūrėkit tuos savo serialus, bet netaikykit gyvenimo prie to, ką matot. Ten yra pasakos, kad būtų įdomu žiūrėt. O tikras gyvenimas paprastas, neišpuoštas. Nekankinkit vyrų savo — nepriimkit, ką matot, taip už gryną pinigą.
