Nepakenčiu ir nepateisinu alkoholizmo. Alkoholizmas - tai lėtas, pastovus ir labai skausmingas savo kūno ir sielos žudymas, nepaliekant nuošalyje nei savo artimųjų, nei visuomenės. Gera ir patogu pasijusti teisuoliais ir, atsisėdus prie kompiuterio, piktintis tais baisiaisiais alkoholikais, kelių gaideliais, nevykėliais, netikėliais, nesugebančiais atsisakyti velnio lašų.
Bijau, kad priekaištai žuvusiems nebepakeis praeities ir neapsaugos būsimų aukų. Žinau, kad nė vienas vaikas nesvajoja: „Kai užaugsiu, būsiu alkoholikas ir…“, bet kai kuriems būtent taip atsitinka. Todėl kviečiu visus atidžiau pasižiūrėti į save ir pagalvoti, kiek kiekvienas iš mūsų prisidėjome (ir prisidedame) prie alkoholizmo kultūros Lietuvoje kūrimo? Ar mes savo elgesiu, pasisakymais, abejingumu šalia esančiam netapome panašių tragedijų iniciatoriais ar net režisieriais?
Jau vaikystėje pastebėjau, kad alkoholikais dažniausiai tapdavo geriausi, nuoširdžiausi, jautriausi, visada kitiems padėti pasiruošę apylinkės žmonės. Beveik visų alkoholikų istorija prasidėdavo panašiai: už paslaugą / pagalbą buvo atsilyginama alkoholiu. Toks atsilyginimo būdas skolininkui buvo labai patogus, pigus ir naudingas. Girtuokliaujantys tėvai / kaimynai kuria girtuokliavimo kultūrą savo vaikų sąmonėje.
Alkoholio reklama hipnotizuoja mūsų vaikus įvairiomis mantromis, kaip tapti tikru vyru: „tikri vyrai geria alų, tik nevykėliai klauso mamų“. Alkoholio gamintojai, gamindami alkoholio turinčio sidro, nuo mažens pratina vaikus prie alkoholizmo. Politikai džiaugiasi iš alkoholio apyvartos į valstybės biudžetą byrančiais pinigėliais. Neužimtas jaunimas lenktyniauja, kuris iš jų vyriškesnis, matuojant savo vyriškumą išgertų stiklinių skaičiumi.
Jauni, patiklūs, geraširdžiai, alkoholizmo kultūros nuolat bombarduojami kai kurie mūsų tautiečiai pasiduoda ir per labai trumpą laiką, nepastebimai, tampa nuo alkoholio priklausomais žmonėmis. Kai žmogaus smegenys yra apnuodyti toksinų, tikėtis iš tokio žmogaus racionalių ir protingų sprendimų, yra naivu.
Kiek dar reikės jums perskaityti straipsnių apie girtuoklių užmuštus vaikus avarijose; apie prasigėrusius ir nusižudžiusius vienišius; apie dėl kelių litų žudomus vienkiemių senelius; apie girtuoklių kankinamus vaikus, kad tvirtai apsispręstumėte daugiau nebebūti šios alkoholizmo kultūros mažu (ar dideliu) sraigteliu. Nustokime alkoholį pirkti, gerti ir siūlyti gerti kitiems. Alkoholis yra nuodai, kurie per ilgesnį laiką garantuotai sunaikins žmogų, todėl nuodijimas žmogaus negali būt vadinamas vaišėmis.
Mokykimės šventes švęsti kūrybingai ir linksmintis be nuodų. Rodykime savo vaikams pavyzdį, kad galima būti linksmiems ir pailsėti / pabendrauti, neapsvaigus nuo šnapso. Žinoma, svečius apsvaiginti šnapsu žymiai lengviau nei juos užimti / pralinksminti kitais būdais. Bet tokie pasilinksminimai, kaip matome iš minimo pavyzdžio, turi labai liūdnas pasekmes.
Biržiečiai, jau nuo senovės garsėjantys „geru alumi“, prarado savo mylimą ir gerbiamą kunigą. Siunčiu jums, mieli biržiečiai, užuojautą ir palinkėjimą, kad tokia tragiška jūsų mylimo kunigo netektis įkvėptų jus visus tapti blaivininkais – pavyzdžiu visai Lietuvai, vaduojantis iš alkoholizmo kultūros. Nebūkime velnio rankomis žemėje, pilstant alkoholį į stiklinaites ir raginant žmones išgerti nuodų „į sveikatą“.
