Anglijos teismas nuteisė žiaurius lietuvius. D.Švedskas įkalintas ketveriems metams ir keturiems mėnesiams. Jo brolis Dainius kalėjime praleis mėnesiu ilgiau. Bendrininkas S.Muradjanas laisvės neteko trejiems metams.
Prieš kelias dienas lrytas.lt redakcija sulaukė Anglijos kalėjime bausmę atliekančio 34 metų Dariaus laiško. Lietuvis papasakojo savą nusikaltimo versiją, pasidalijo savo abejonėmis apie anglišką teisingumą ir kokiomis sąlygomis dabar tenka kalėti.
Kalba netaisyta.
***
Pirmomis eilutėmis gal prisistatysiu. Esu lietuvis, kalintis Anglijos
kalėjime Darius Švedskas. Aišku, pavardė Jums gal ir nieko nesako, bet
Jūsų portalas pernai spalį apie mus buvo perspausdinęs straipsnį iš britų dienraščio
„Daily Mail“. Lietuviai savo tautietį išrengė nuogai, ištepė
aliejumi ir talžė įkaitusia geležimi.
Norėčiau, kad visa Lietuva sužinotų tikrąją tiesą. Ir teisybę pasakius
nežinau nei kur nei pas ką kreiptis. Tai nusprendžiau pas Jus.
Mus nuteisė kaip jie patys norėjo. O prisipažinti prisipažinom tik dėl
to, kad advokatas pasakė, kad čia geriausias variantas. Jei ne tai, man
grėsė nuo 9 iki 11 metų, broliui - apie 8, o Sarkiui - 6 metai. Prieš teismą
buvome įtikinti, kad visi eis į laisvę, išskyrus mane, keliems mėnesiams.
Bet įvyko taip, kad aš gavau 54 mėnesius, brolis - 55 mėnesius, o Sarkis - 36
mėnesius.
O kaip atvežė į teismą, tai tik gąsdino mus dvi dienas su
nesveikais srokais ir, kas įdomiausia, gąsdino advokatai. Aš net iki ir po
teismo negavau kaltinamos išvados. Jau nekalbu, kad lietuvių kalba, bet
anglų kalba. Po teismo paprašiau advokato, tai jis paklausė: "O kam tau
jis reikalingas". Aišku, pažadėti pažadėjo, bet...
Tada, kai mus suėmė, advokatui pasakiau, jog paimtų pas nukentėjusį kraujo, nes jis
narkomanas ir viską išgalvoja. Aišku buvo pažadėta, kad imsis priemonių
dėl to. Bet to nepadarė. Aišku, kyla klausimas, kodėl nepakeičiau
advokato? O todėl kad iki teismo jis kalbėjo labai gražiai ir patikėjau,
o jau per teismą teisybę pasakius išsigandę buvom - tokie nesveiki metai
sudėti. O ir jau ir nelabai ką pakeitė.
Gerai, gal einu prie reikalo. Taip aš iš dalies esu kaltas. Kai dar
gyveno pas mus nukentėjas, aš jam trenkiau iš kėdės į galvą, brolis
išgirdęs atbėgo iš virtuvės ir pasakė, kad reikia greitąją kviesti. Bet
aš pasakiau, kad tegul nusiprausia ir eina miegoti. Štai - 18 straipsnis
man, kurį aš iškarto prisipažinau, kaip mus parišo. Bet jie pripaišė
kidnepą (pagrobimą. - Red.) dar man ir broliui, kad aš neleidau skambinti greitajai. Bet
jis galėjo ir išsikviesti tą greitąją, jei tik būtų to norėjęs, nes
turėjo telefoną.
Nuo ryto jis išėjo į darbą. Vakare visi grįžom iš darbo, aš jo
atsiprašiau. Bet man pasakykit, kur čia tas jų taip vadinamas kidnepas?
Ant rytdienos išsikraustė, nes jam buvo jau pasakyta prieš savaitę, kad
ieškokis buto. Ant kitos dienos atskrido jo brolis jaunėlis, kuris buvo
išmestas iš gimnazijos už pastovų alkoholio vartojimą. Po kelių dienų
mes eidami pro šalį užėjom pasižiūrėti kaip gyvena. Kartu išgėrėm alaus,
nors abu broliukai buvo prisirūkę marihuanos. Na mes prieš išeidami dar
pasakėm Šarūnui, kad pasiimtų viską iš mūsų, kas liko. Jis pasakė, kad
kada turės laiko užbėgs.
Šarūnas tai tas nukentėjęs. Čia dar vienas kidnepas, kad užėjom. Tik dėl
to, kad Sarkis pasakė, kur tu eisi, pasėdim, išgersim ir galėsi eiti.
Savaitgalį susitikau Sarkį ir latvį Vismtą. Jie turėjo alaus. Išgėrėm ir
nusprendėm dar išgerti. Visos parduotuvės buvo uždarytos tik degalinė
dirbo prie Šarūno. Na nusipirkom degtinės ir užėjom pas Šarūną į
svečius. Išgėrėm butelį ir susiruošėm eiti dar nusipirkti, ir eiti iki
manęs. Šarūnas sako - einu ir aš pasiimsiu daiktus. Sakau, kaip nori.
Na, ir pragėrėm visą naktį. Paryčiais Šaruno brolis pasigėrė, tai brolis mano
paėmė jį paguldė savo lovon. Po kiek laiko išgirdom duslų smūgį. Nueinam
pasižiūrėti - langas išdaužtas ir jo nėra. Tik aš ir iki šiol nežinau kam
jis išdaužė langą, jeigu durys buvo atrakintos. Turbūt jų jau buvo
suplanuota uždirbti pinigų iš klaimo. Arba poveikis nuo narkotinių
medžiagų ir alkoholio. O čia jau ir trečias kidnepas.
Dar mes gėrėm ir po kiek laiko atvažiavo specialioji policija mūsų areštuoti su šturmu.
Bet to nereikėjo, nes durys buvo ne tik kad neužrakintos, bet ir
atviros, nes buvo karšta diena. O pats Šarūnas buvo nulūžęs, miegojo.
Tai va, už tokį nuotykį sėdžiu kalėjime ir dar nori mus deportuoti. Nors
visa šeima gyvena čia Anglijoje. Ir jiems neįdomu, kad neturi, kur
gyventi.
Na gal biški apie Šarūną, mūsų best frend. Kaip mes jį priėmėm gyventi
pas save du kartus. Vieną kartą priėmėm kaip jo draugas išmetė iš namų į
gatvę. Kad nepasidalino marihuanos derliaus. Nes jie augino žolytę, bet
jai užaugus kilo kivirčas tarp jų dėl dalybų. Na, o jo draugas gudrus
taip sakant pasakė - eik į gatvę. Tai ir tai jei ne aš ir brolis, būtų
išvarytas kaip stovėjo.
Mes nuvėjome pakalbėti, tai jo daiktus atidavė. Nors jo visas turtas buvo laptopas ir maišelis drabužių. Jis pas mus
pagyveno gal du mėnesius ir turėjo išsikraustyti, nes pastoviai vartojo
žolę ir savaitgaliais mėgdavo stipresnių narkotinių medžiagų kaip
anfetaminas, kokainas. Aišku, jis ir ten ilgai nepagyveno. Prašėsi vėl
mūsų pagalbos. Prisiekinėjo, kad nieko nevartoja, išskyrus alkoholio
kartais.
Na mes patikėjom priėmėm ant savo galvos. Su broliu pagalvojom,
kad ir mums bus lengviau, nes nuoma konsulai. Nemažos sumos susidaro, o
dar brolis - vienišas tėvas. O jo pažadai ilgai nesitęsė, gal kokius 4
mėnesius. Būdavo - grįždavo vis dažniau ir dažniau. Tai su broliu pasakėm -
ieškokis buto. Ant galo jau net nebeturėdavo iš ko susimokėti už butą,
maistą. Aš jam pasakiau, jei pamatysiu svetainėje apsirūkiusį, ar
apsiniukinusį gausi į galvą.
Na tą vakarą aš grįžtu namo, o jis sėdi prie laptopo svetainėj
apsiniukinęs. Aš jam sakau: tai ką vėl apsiniukinęs. Jis - ne tavo
reikalas. Kaip nemano, 5 savaites neturi už ką susimokėti už viską ir tu
dar sakai, kad ne mano reikalas. Na žodis po žodžio ir nepastebėjau kaip
trenkiau jam iš kėdės.
O dabar, kad nemoku valdyti savo įkarščio, turim atlikti bausmę. Aš
galvojau, kad Anglijos teisėsauga dirba kruopštų darbą. Bet esu stipriai
nusivylęs. Aišku aš nesuprantu. Britų dienraščiai tiek prirašė, kad
jiems nieko kito ir nebeliko, tik kaip sukišti mus ilgam į kalėjimą.
O kas liečia kalėjimus tai visi skirtingi. Sėdėjom Forest Bank kalėjime
B kategorijos iki teismo. Tai galvojau, kad papuoliau į kurortus. Po
teismo - Prestono kalėjimas, tai toks viduriukas palyginus kur dabar sėdim
C kategorijoj. Šitas kalėjimas tikro žodžio prasme pragaras. Sėdim
vienutėse, nes tik vienas vingas (sparnas. - Red.) yra dvivietės kameros. Bet pilnos.
Iš kamerų išleidžia tik po dvi valandas, o dažnai ir tik po 45 min., nes
neužtenka pareigūnų. O juos atleidžia etatų mažinimas. B kategorijoj
daugiau laiko išleisdavo iš kamerų. O C kategorijoj turėtų mažiausiai 4
valandos būti. O dar kur mes sėdim tai ta vingą turėjo seniai nugriauti
arba kapitalinį remontą daryti.
Tas vingas - nuo Viktorijos laikų. Jame sėdėdavo mirtininkai ir laukdavo mirties bausmės. Valgyti duoda kad tik
gyvybę palaikyti. Per pietus - tik sumuštinis, vakare daugiau, kad alkani
neitume miegoti.
Brolis rašo knygą apie Angliją, o aš skaitau knygas iš
bibliotekos, taip ir gyvenam.
Anuose kalėjimuose mokėmės anglų kalbos mokykloj. Čia net į sporto salę, netaip paprastai papulti, nes jau 3
savaites laukiam, kada praeisim gymo taisykles.
Tai taip va ir gyvenam.
