O jau straipsnio meninės priemonės! Neva traukinukas yra „greičiausias būdas nuliūdinti mažametį“, o situacija apibūdinama tokiais palyginimais, kaip, pavyzdžiui, „apgultis“, „grėsmė“, „žūtbūtinis šturmas“, „kovingumas“, „lipimas per galvas“, „partizanai sargyboje“.
Gerbiamieji, aš nepradėsiu aiškinti, kokia nepagarba yra lyginti partizanų sargybą su kalėdinio traukinuko laukimu stotelėje. Neplėtosiu minties, kad tokios sąvokos, kaip „šturmas“ ar „apgultis“, naudojami kalėdinio traukinuko kontekste, mažų mažiausiai parodo autoriaus polinkį ieškoti problemų ten, kur nesueina. Netgi nenagrinėsiu, kokio tėvų auklėjimo pasekmė yra nesibaigiančios vaiko ašaros dėl to, kad šis, matai, negavo, ko norėjo iš karto, čia ir dabar, be eilės.
Aš tik palinkėsiu tokiems žmonėms vieno: teatsiranda jūsų gyvenime didesnių problemų už kalėdinį traukinuką, nes be jų, matyt, nesuprantate nei jūs, nei savo vaikus galite išmokyti, kad dėl tokių dalykų ašaros nešluostomos ir laikraščiams nesiskundžiama.
