Kaltini save, kad gal vis dėlto esi netinkamas šiam darbui. Manai, kad gal pasirinko kitą žmogų. Bet po kiek laiko vėl pastebi tendenciją, kad darbo skelbimų portaluose kartojasi tų pačių įmonių pavadinimai, pareigos, ir taip vos ne metai iš metų, vis neranda darbdaviai darbuotojų ir neranda.
Man netikėtai paaiškėjo tų visų pasikartojančių, vis tų pačių darbo įmonių skelbimų paslaptys.
Mano draugei – 30 metų, ji turi vidurinės mokyklos išsilavinimą, prieš 5 metus baigė Darbo biržos kursus. Ištekėjusi, bevaikė, be žalingų įpročių, liekna, tvarkinga. Įstojo į Darbo biržą Vilniuje ir jau 7 mėnesius ieško darbo. Ieško bet kur, išskyrus prekybos centrus, nes jau teko per juos ir algos negaut, būti apgautai, dirbti neapmokamus viršvalandžius už mažiau nei minimumą.
Jos konsultantė iš Darbo biržos paklausė, kaip jai sekasi ieškotis darbo internetu. Draugė pasakė, kad yra išsiuntusi daugiau 500 savo CV pagal darbo skelbimus, tokioms pareigoms kaip kad: pardavėja, pardavėja-konsultantė, kepėja, virėja, konditerė (ji turi konditerės kvalifikaciją), padavėja, indų plovėja ir kt. Bet nesulaukė kvietimo į darbo pokalbį nė vieno. Jei paskambina darbdavys (iš 500 atvejų atsiliepė tik 3 ir pakvietė pokalbiui), tai susitikus visada pasako, kad paskambins. Paskambina ir praneša, kad priėmė kitą žmogų.
Bet po kelių dienų vėl tos pačios firmos ieško darbuotojų duodami per visus skelbimų portalus darbo pasiūlymus.
Iš kur ir kam tie fiktyvus darbo skelbimai? Kam tas melas, kad priėmė kitą žmogų, jei jau kitą dieną vėl duoda skelbimą, kad ieško darbuotojų?
Draugei Darbo biržos konsultantė paaiškino, kad fiktyvūs darbo skelbimai yra normalu ir teisėta. Pasirodo, kad darbdavys gali jau seniai turėti „savus“ darbuotojus, jie jau būna įdarbinti, bet, pagal įstatymus, privalo duoti darbo skelbimus į tiek darbo vietų, kiek yra sukūręs, tai yra vadinama „oficialus įdarbinimo konkursas“. Todėl ypač daug darbo skelbimų, kurie fiktyvūs: įmonė turi darbuotojus, bet privalo duoti darbo skelbimus „dėl akių“.
Darbo biržos konsultantė liepė tokiais skelbimais nesistebėti, nes 70 proc. siūlomo darbo skelbimų internete fiktyvūs, nors tarp jų kartais ir tikrų pasitaiko, bet joks darbdavys nenori svetimo žmogaus iš gatvės savo įmonėje, todėl priima savus, draugus, pažįstamus, gimines.
Dabar tereikia įsivaizduoti, kaip išpūsta dirbtinai mūsų šalies darbo rinka. Portalai skelbia, kad turi 9 tūkstančius siūlomo darbo skelbimų, bet jų daugybė – netikri, nes tose įmonėse seniai jau dirba savi žmonės.
O vėliau jaunam žmogui prikaišioja kiti, kad darbo skelbimų pilna, o jaunimas tingi dirbti. O kad skelbimai fiktyvūs siekiant, pavyzdžiui, pasitikrint firmos reitingus, kiek žmonių pas juos norėtų dirbti, arba dėl nemokamos reklamos, kad siūlomais darbo skelbimais įmonių pavadinimas būtų visuose portaluose, niekas nepagalvoja.
Jei uždraustų skelbti fiktyvius darbo skelbimus, kažin kokia būtų tikroji situacija su nedarbu Lietuvoje...
Pati esu su aukštuoju išsilavinimu, darbo per skelbimus rasti nepavyko, ieškojau prieš 3 metus, tik buvo daug išlaidų kelionėms, skambučiams, o naudos jokios, tik nusivylimas.
Mano vyras su aukštuoju išsilavinimu per skelbimus darbo taip pat negavo pagal profesiją, darbą gavo tik per savo draugus.
O aš dirbu pati sau, pagal individualią veiklą ir moku mokesčius. Jei mes su vyru būtume tada žinoja apie fiktyvius darbo skelbimus, būtume net nesivarginę su CV siųntinėjimais ir skambučiais mėtant pinigus vien tam, kad išgirstume pasakymą „mes jums paskambinsim“.
***
Milda Jankauskienė, Darbo biržos komunikacijos specialistė:
„Ieškantys darbuotojų darbdaviai turi informuoti teritorines Darbo biržas apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Teritorinės darbo biržos registruoja laisvas darbo vietas, viešai jas skelbia ir siūlo ieškantiems darbo asmenims. Užpildytos darbo vietos teritorinėje darbo biržoje neregistruojamos ir neskelbiamos.
Iki šiol Lietuvos darbo birža nėra gavusi jokios informacijos apie fiktyvius skelbimus.“
