Man skaudu girdėti stereotipus, kad tie „leiši“ tokie, kad jiems rūpi tik pinigai ir į žmones jiems nusispjauti. Negaliu dar diskutuoti su tautiečiais, kad ne visai taip yra, kaip jie mano, kad G.Jasinskas pats išsigandęs ir tiesiog nemoka bendrauti su žiniasklaida, kad „Maxima“ nėra toks priešas, kaip įsivaizduoja. Tai daryti nėra prasmės. Turi praeiti laikas, nuslūgti emocijos. Ir man apmaudu, kad pati „Maxima“ nederamais veiksmais toliau griauna latvių ir lietuvių pasitikėjimą.
Pasaulyje nelaimės vyksta nuolat. Dažniausiai jas sukelia gamtos katastrofos. Zolitūdės rajono „Maximos“ tragedija įvyko dėl žmonių kaltės, neatsakingumo, abejingumo, savanaudiškumo. Konkretūs kaltininkai yra nustatomi, ką, tikiuosi, ir pavyks padaryti, atlikus tyrimą.
Deja, „Maxima“, bandydama suvaldyti krizę, pasielgė savižudiškai. Ir tai atsispindi ne tik G.Jasinsko ir Jolantos Bivainytės neprofesionalume bendraujant su žiniasklaida.
Daugiau ar mažiau žinome, kas yra „Maxima“ akcininkai, taip pat žinome, kad jie sukūrė šį verslą ir iki šiol dalyvauja jo valdyme. Tačiau krizinės komunikacijos matomoji dalis buvo permesta tam neparuoštiems vadovams, kurie prieš žurnalistus patriotiškai ir netinkamai bandė ginti savo įmonę.
Ignas Staškevičius viešai prisipažino, kad krizės suvaldyti nesugebėta. Bet ar be fakto konstatavimo „Maxima“ suvokė savo klaidas, padarytas valdant krizę? Panašu, kad ne.
G.Jasinskas, nuo sandėlio darbuotojo pakilęs iki generalinio direktoriaus, aiškina, kad jį ne taip suprato – jis tik norėjo pasakyti, kad ne „Maxima“ kalta dėl tragedijos. Vėl bėgimas nuo atsakomybės, neva aš netinkamai išsireiškiau, mane netinkami suprato (kokie kvailiai tie latvių žurnalistai). Panašu, kad pamokos prisiimti atsakomybę „Maxima“ neišmoko. Ir toliau yra aiškinama, kad „Maxima“ įvaizdis ir prieš tragediją Latvijoje buvo žemas, dabar prasideda politinės batalijos, politikams apsimoka rasti atsipirkimo ožį „Maxima“ asmenyje ir pan.
Taip, „Maximos“ įvaizdis iki Zolitūdės įvykio Latvijoje buvo ne pats geriausias, tačiau kas kuria įvaizdį? Kodėl latviai dažnai „Maxima“ laiko Lietuvos rusų kompanija? Kodėl latvių močiutė pasirenka daugiau santimų palikti „mūsų pačių“ „Rimi“, o neina į šalia esančią „Maximą“? Turbūt ir todėl, kad skandinavų „Rimi“ galima laisvai susikalbėti latviškai, o „braliukų“ „Maximoje“ pardavėja užkalbina rusiškai (apsilankykite šalia esančiose Jūrmalos Kaugurų rajono „Rimi“ ir „Maximoje“, įsitikinsite!)?
Ar „Maxima“ nuoširdžiai siekia tapti „sava“ Latvijos pirkėjų akyse?
Nesu krizių valdymo specialistas, tačiau kaip socialinis psichologas noriu atkreipti į dėmesį pagrindines „Maxima“ klaidas, valdant tragedijos pasekmes:
1. Pirmoji reakcija buvo gana tinkama. Apgailestavimas, užuojautos, kompensacijų paskelbimas, gedulo paskelbimas parduotuvėse. Tačiau nebuvo tiesioginės komunikacijos su žmonėmis. Per pranešimus spaudai yra komunikuojama su žurnalistais, o ne su gyventojais, pirkėjais. Pirmą dieną priešais kameras turėjo stoti aukščiausio lygmens vadovas, kuris prisiimtų atsakomybę ir informuotų apie veiksmus, siekiant kartu išsiaiškinti tragedijos priežastis.
2. Deja, G.Jasinskas prieš kameras atsistojo pavėluotai, nepasiruošęs ir jo kalba buvo gynybinė. Panašus buvo ir J.Bivainytės atsakymų žurnalistams turinys: mes nekalti, prekybos tinklas padarė viską gerai, jis prisiėmė atsakomybę, kuri net pranoksta jo galimybes. Teisinosi, kas kaltas, ir jų žodžiai iššaukė atvirkštinę reakciją. Be to, nepasibaigus tyrimui kalbėti apie nekaltumą yra demagogiška bei arogantiška.
3. Valdis Dombrovskis Latvijoje yra gana mėgstamas premjeras, turintis gerą reputaciją. Kai ne visai aukštos reputacijos įmonės atstovas pareiškia, kad „atsistatydina tie, kurie jaučia kaltę“, tai mažų mažiausiai nuskambėjo lyg pats premjeras būtų tragedijos kaltininkas.
4. Reikia mokėti atsakyti į klausimus, į kuriuos tiksliai atsakyti negalime. Pareiškimas, kad į šį klausimą neatsakysiu, rodo geranoriškumo stoką, nepagarbą klausiančiam.
Aš ne prieš „Maximą“. Jaučiuosi nusivylęs tinklu, kurio klientu irgi esu. Nesitikėjau tokio akivaizdaus neprofesionalumo iš „Maxima“ vadovybės. Turbūt įsitikinimas, kad esame didžiausi, stipriausi, pažangiausi, padaro aklais, nelinkusiais įsiklausyti į kitų nuomonę, į ryšių su visuomene specialistų rekomendacijos, nejausti situacijos. Man keista, kaip darbuotojams gali vadovauti žmonės, neturintys elementariausių psichologinių žinių, viešo bendravimo įgūdžių, sugebėjimų lanksčiai reaguoti į nestandartines situacijas.
