Ketinu kalbėti tik kultūros ir meno tema.
Girdėjau Kultūros ministrą Šarūną Birutį sakant, kad bus peržiūrėtas kultūrinis darbas, pats biudžetas ir visa, kas lemia dabartinį kultūrinį gyvenimą Lietuvoje.
Gyvenu ištuštėjusiame kaime, kuriame nuo tarybinių metų pradžios dar labai pagarbiai išlikusios kai kurios, vadinkime, įstaigos, neatitinkančios žymaus gyventojų sumažėjimo reikmes.
Tai Kultūros namai, su beveik tais pačiais kultūriniais reikalavimais, gal tik datos kitos.
Tiesa, kaime beliko tik senukai ir geriantys bedarbiai. Ūkininkai, žinia, pagarboj, per dienas triūsiantys laukuose, dar pagriebdami ir nakties.
Inteligentų, gyvenančių kaime beveik neliko, pradinės mokyklos užsidarė. Į vos besilaikančias vidurines mokyklas mokytojai atvažiuoja iš miesto.
Vietiniai jų net nepažįsta. Toje situacijoje abejos pusės nekaltos.
Tame kaime (įvardinti nebūtina, nes dabar visi kaimai vienodi) likę vadinami Kultūros namai, nors ir labai veikliam direktoriui dirbant, yra šilti tik nuo pakurto pečiaus.
Mat nėra šokėjų, nei dainininkų nėra, nei kaimo artistų pasirinkimo nėra.
Reikalavimai esantiems Kultūros namams aukšti: turi būti šokių kolektyvas (šokėjų nėra), dramos būrelis (aktorių... viena pati direktorė).
Suruošė Kultūros namų darbuotojai su vaikais teminį vakarą, labai šauniai pasirodė, beveik visą valandą dainavo, deklamavo.
Bet... klausiausi tik aš viena...Tikrai, nemeluoju. Ir taip atsitiko ne kartą. Todėl ir sakau, kad gal nustokim garbinę tą tarybinę šventovę – kaimų kultūros namus.
Tiesa, kaimas turi ir gražiąją veido pusę. Tai lengvieji automobiliai kiemuose, nebrangiai išnuomojami autobusai ekskursijoms, buitinė technika, maisto pusfabrikačiai parduotuvėse.
Laisvalaikiu važiuok su šeima į koncertus, kavinėse švęsk Naujuosius Metus, vakarok bendruomenės namuose. Pastarųjų, kai kuriuose kaimuose yra net po du.
O tie kultūros darbuotojai, kurie renginius veda tuščioje salėje nėra kalti. Jie savo beveik padaro ir dar geriau padarys, jei gaus geresnį atlygį, kai bus perkelti, pavyzdžiui į rajono centrą, ar bus valdžios institucijų priglausti prie gimnazijų, o į kaimus vyks koncertuoti veltui.
Tokia yra dabartinio kaimo kultūros namų būsena. Pati kultūra čionai dar remiasi per bibliotekas, muziejus, spaudą, televiziją bet tai jau kita tema.
