Matosi, kad kadaise stovėjusi statybinė tvora skirta užtverti kiemą tapo puikia priedanga gamtinių reikalų prispirtiems žmonės. Išmatos ir popieriai – nei vieninteliai svetimkūniai šalia bažnyčios durų. Čia mėtosi tiek pigiausio vyno, tiek prabangaus alkoholio buteliai.
Už keleto metrų nuo šio šiukšlyno tapusia vieša išviete – bažnyčios paradinės durys ir sostinės mokytojų namų skverelis, kuriame mėgsta žaisti vaikai. Įdomu ką galvoja tie vaikai ir eiliniai žmonės, kai šalia tokių lankomų objektų įrengtas viešasis tualetas ir girtuokliavimo vieta?
Teko, girdėti, kad Kultūros paveldo departamentas jau seniai turi problemų su šio vienuolyno savininku, tačiau ar sunku čia dirbantiems kiemsargiams bent kas keletą dienų surinkti šiukšles, o patruliuojantiems policininkams pravaikyti čia girtaujančius?
Nesvarbu, kam priklauso šis pastatas, bet už tai kur gyvename ir kaip atrodome sau ir kitiems mes visi atsakingi.
