Nieko nesakau – prieš 9 metus buvo kiti įstatymai, bet prieš porą metų sužinojau Lietuvos ambasadoje, kad galima pakeisti vardą. Grįžusi į Lietuvą atostogų nuvykau į Tauragės migracijos tarnybą, nes kaip tik baigėsi mano vaikų pasai. Maniau, pakeisiu, bet nuvykusi į Migracijos tarnybą buvau sutikta nelabai maloniai. Man buvo paaiškinta, kad negalima pakeisti vaiko vardo rašybos.
Tuomet aš paklausiau, tai kam jūs prašote angliško gimimo liudijimo su apostile, bet rašote vardą, kaip norite jūs. Man migracijos viršininkė paaiškino, kad ji norinti apsaugoti vaikus nuo beraštystės. Tai aš, sakau, kad taip išeina, jog Lietuva išrinko mano vaikui vardą....
Iš pokalbio supratau, kad Migracijos tarnybos darbuotojos yra Labai nusiteikusios prieš emigrantus. Aš pati žadėjau duoti užklausima į ministeriją, kokią jos turi teisę taip elgtis su žmonėmis. Juk mes, emigrantai, išvykome į kitas šalis dirbti ne iš gero gyvenimo.
Kai sūnus gimė, vėl turėjau problemų gauti lietuvišką gimimo liudijimą. Kaip šiandien pamenu, atnešu išverstus dokumentus. Tai prisikabino, kad blogai susegta. Aš vėl kiūtinau į vertimo biurą... Ta dieną turbūt tris kartus apsilankiau Migracijos tarnyboje.
Po trečio karto trūko mano kantrybė. Sakau, ar dar ilgai mane siuntinėsite? Paaiškinau, kad esu palikusi mažą savo sūnelį ir neturiu laiko pirmyn atgal vaikštinėti. Pasakiau, kad Lietuvoje kiekvienas su savo įstatymais...
Tai valdininkė pareiškė, kad čia ne jos įstatymai, o Lietuvos. Sako, ten sunkiai dirbate, lenkiate nugaras, o grįžtate pikti. O aš ir sakau: „Jeigu būtų čia taip gerai, niekas niekur nevažiuotų.“
Dar buvau paklausta, ar tikrai noriu duoti nelietuvišką vardą vaikui, ar užaugęs sūnus nepriekaištaus? Kyla klausimas, ar mes, tėvai, nebeturime teisės duoti savo vaikams vardus?
