Štai, visai neseniai, vienas iš dabar madingų „sėkmės“ mokytojų, dėstė savo nuomonę tuo klausimu. Jis kalbėjo, kad įžeidžiantis komentaras, atskleidžia komentuotojo nekultūringumą ir jame esantį pyktį, byloja apie jo dvasinę tamsą ir moralinį nuosmukį. Sakė, kad tai netoleruotinas išpuolis prieš žmogaus orumą ir t.t. Žodžiu, paaiškino, kad komentuotojas, negeras žmogus. Ir kas iš to?
Kodėl niekas nekalba apie tai, kaip turėtume reaguoti į neigiamą kritiką? Man gi nė kiek ne lengviau, jei man paaiškina, kad mane kritikuojantis yra blogas žmogus. Aš ir pats jau tą supratau, jei komentaras mane įžeidė. Bet pažiūrėkim į tai iš kitos pusės.
Mus skaudina ne pats komentaras, o jo iššaukta bloga emocija – pyktis. Kažkodėl pasijuntam pažeminti. Tačiau, kokią emociją iššaukia žodžiai, juk priklauso tik nuo to, kaip mes tuos žodžius supratome. Komentaras, tai tik žodžiai. Skirtingos asmenybės, tuose pačiuose žodžiuose, gali įžvelgti skirtingas prasmes ir reaguoti labai skirtingai. Vienus žmones lietus liūdina, kitus – džiugina. Sakysit, kokią kitą prasmę gali suteikt žodžiui, jei tave išvadina idiotu?
Nesikarščiuokim.
Visų pirma, jei viešini kažkokį savo požiūrį, natūralu, kad sulauksi reakcijos. Juk tai ir yra viešumo tikslas. Bet tikėtis tik pagyrimų, yra naivu. Taigi, turi būti pasiruošęs priimti ir neigiamą kritiką.
Antra. Ką, tas piktai rašantis, pavadino idiotu? Ar tikrai tave? Ar jis asmeniškai tave pažįsta? Kažkas tik perskaitė, tavo išsakytą, kažkokią nuomonę. Ar jis žino, kas už tos nuomonės slypi? Kodėl susiformavo tokia nuomonė? Ar tai tikrai yra tavo nuomonė? Gal tai svetima mintis, citata?
Ar jis bent nutuokia, kokiu tikslu ji buvo išsakyta? Ir viskas, ką jis pamatė, perskaitė, ar išgirdo, dar buvo perleista per individualią supratimo prizmę.
Juk tas pats tekstas, perskaitytas skirtingų žmonių, kiekviename jų sukels skirtingus vertinimus. Kažkas sušuks: „Tai melas!” Kitas sakys: „Oho, kokia originali nuomonė!”. Trečias nukirs: „Tai šimtą kartų girdėta, banali tiesa”. Bet kas, išklausęs tavo nuomonės, praktiškai juk negauna jokios informacijos apie tavo asmenybę. Bet koks atsakymas – tai tik reakcija į tavo išsakytą nuomonę, o ne atsakymas asmenybei. Taigi, komentarą rašantis, tik išreiškia save.
Tai visiškai subjektyvi momentinė reakcija į perskaitytą tavo tekstą, kuri priklauso nuo komentuojančiojo asmenybės apskritai, nuo jo nuotaikos tuo metu, nuo bendro foninio informacijos srauto, kuris daro įtaką jo nuomonei, ir dar nuo begalės kitų dalykų. Bet tai niekaip neliečia tavo asmenybės.
Taigi, nėra jokio pagrindo gadinti sau nuotaikos. Kodėl turėtų įsižeisti autorius, jeigu jis net nežino, nei kas tą komentarą parašė, nei kokia rašančiojo patirtis toje srityje, juolab, nežino motyvų, kodėl tai buvo parašyta? Gal tai žurnalistinis tyrimas? Gal kažkas nori tik išprovokuoti tavo reakciją? Ar mes tikri draugai, ar mes draugai tik tol, kol aš pritariu tavo nuomonei?
Mes labai nepakantūs mums prieštaraujantiems. Pabandykit „Facebook” tinkle nepritarti „protingas“ mintis rašantiems. Kaipmat būsit išbrauktas iš draugų. Tokiu būdu suformuojamas tik pritariančių draugų ratas ir susidaro klaidingas įspūdis „man pritaria visi”.
O jeigu tas pikčiurna – net ne žmogus? Gal tai kažkur paleistas atsitiktinių komentarų generatorius? O tu čia vietos sau nerandi? Matėt, kartais, kad išsiųstum komentarą, būna kreivos raidės, kurias reikia atkartoti, kad įrodytum, kad esi gyvas žmogus?
Vadinasi, yra galimybė, kad komentarai gali būt siuntinėjami automatiškai. O prisiminkit krūvas kalėdinių atviručių, kurias įmonės siuntinėja vienos kitoms? Iš sąrašo, atsitiktinai parinkti kasmet tie patys banalūs tekstai, šimtais spausdinami ant atvirukų, vienu klavišo paspaudimu.
Jie įkyriai siuntinėjami kasmet, visiems biznio partneriams, kurių adresai yra duomenų bazėje. Nuoširdžiausi sveikinimai. Bet tie, kas juos siuntė, jų net neskaitė. Ir gavėjas tai žino ir nepyksta. Jis jų irgi neskaito. Ar ką nors nuoširdžiai džiugina tokie sveikinimai?
Tokiu pat būdu, gimę piktavališki komentarai skaudina. Gerbiamieji, nebūkite sau tokie svarbūs. Visa tai net ne jums skirta. Tame nėra nieko asmeniško. Tai tradicija, kultūros dalis. Kodėl ką nors jie turi skaudinti? Kodėl man psichologas aiškina, kad juos rašęs žmogus yra piktas niekšas? Ar tą sužinojus man palengvės?
Manau, tas komentuotojas nėra joks niekšas. Su jo išsakoma nuomone aš apskritai neturiu nieko bendra. Gal jis klaidingai suprato mano pateiktą požiūrį, nes jo patirtis visai kitokia? Gal aš pasakiau nepakankamai tiksliai? Juk visada žodžiai tik dalinai atspindi mintį. Gal mes susitikę savaitgalį, golfo aikštyne, taptume geriausiais draugais?
Jei aš, po savo kažkur publikuotu straipsneliu pamatau komentarą „autorius visiškas asilas“, tai manęs visiškai nežeidžia. Žinot kodėl? Nes nėra tam jokios priežasties. Kodėl turėčiau pykti, kad kažkas turi visiškai kitą pasaulėžiūrą, ar net vertybių sistemą? Gal būt galėtume ginčytis parą, bet kodėl turiu pykti? Neturiu supratimo, kas jis, ir kodėl tai parašė. Gal su žmona susipyko, dėl to toks piktas? Net nenutuokiu. Tai kodėl turėčiau įsižeisti? Negi neturiu šiandien įdomesnės veiklos savo emocijoms?
