„Vaizdas buvo išties graudus. Artėdami prie stirnino vis aiškiau matėme jo kančią. Kokių trejų ar ketverių metų stirninas iš esmės negalėjo judėti ir buvo visiškai išsekęs. Buvo matyti, kad gyvūnas neėdęs kelias savaites, galbūt apie du mėnesius, todėl buvo smarkiai sulysęs ir nusilpęs. Paėsti jam trukdė aplink snukį apsivyniojusi virvė, vadinamasis elektrinis piemuo.
Dar labiau sukrėtė, kad šalia jo budėjo ir nė per žingsnį nesitraukė kita stirna – galbūt jo motina“, – „Bendraukime“ papasakojo medžiotojas Juozas, tapęs sukrečiančios dramos liudininku.
Pasitarę medžiotojai suvokė – taip nusikankinęs stirninas neturi jokių šansų išgyventi. Nors ir sukrėsti gyvūno dramos ir šalia jo budėjusios stirnos pasiaukojimo, medžiotojai nutarė išvaduoti jį iš kančių. Vadovaudamiesi veterinarų rekomendacijomis, jie stirniną nušovė.
„Sukrėtė ir tai, kad net paleidus šūvį, šalia budėjusi stirna nepasitraukė. Tik kai priėjome visai arti, ji nubėgo tolyn į mišką“, – pasakojo medžiotojas.
Raseiniškis įsitikinęs, kad stirninas tapo neatsakingo ūkininkavimo auka. Kažkas laukuose paliko susipynusią virvę, vadinamąjį elektrinį piemenį, kuris, kai būna apjuostas, neleidžia gyvuliams pabėgti iš ūkininko lauko.
„Žmonės pasirūpina savo gyvulių gerove, tačiau pamiršta, kad jų veiksmai gali būti pragaištingi laukiniams gyvūnams“, – apgailestavo Raseinių medžiotojas.
Šią problemą pripažino ir Gamtos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius Laimutis Budrys. „Šiuo metu stirninai rujoja, todėl, vedamas patino instinkto, jis savo ragus aštrina į žemę ir lenda ten, kur paprastai nelandžioja. Matyt, ir įsipainiojo į paliktą nuo elektros srovės atjungtą elektrinį piemenį“, – pasakojo ekspertas.
Kai elektros srovė būna įjungta, ji šiek tiek nukrečia naminius ir laukinius gyvūnus, taip įspėdama nebeiti toliau, trauktis. „Todėl ūkininkai turi žinoti, kad jokiu būdu negalima palikti neįjungto vadinamojo elektrinio piemens, į kurį gali įsipainioti gyvūnas“, – sakė Gamtos apsaugos departamento vadovas.
L. Budrys aiškino, kad žemdirbiai yra mokomi, kaip ūkininkauti, kad būtų išvengta panašių tragedijų, tačiau jų vis vien pasitaiko.
Daug dažnesnis atvejis, kai pievoje greta miško besiganančius laukinius gyvūnus sužaloja šienavimo technika – galingos mašinos nukerta gyvūnų kojas ar kitaip juos suluošina. „Vokietijoje, pavyzdžiui, prieš pradedant šienauti iš pievos šunimis išvaromi laukiniai gyvūnai. Būtų gerai, kad mūsų šalyje ūkininkai šienauti pradėtų bent jau nuo pievos vidurio, kad gyvūnai spėtų pabėgti į mišką. Tačiau pradėję šienauti palei mišką jie netikėtai užklumpa paribiuose besiganančius ar besiilsinčius gyvūnus“, – apgailestavo L. Budrys.
Anot specialisto, laukiniams gyvūnams spąstais taip pat tampa ir šienui surišti skirtos virvės, neatsakingai paliktos laukuose. Užsikabinusios už ragų, jos kliūva už šakų ir neretai pasmaugia gyvūną.
