Kol atsistojęs nagrinėjau taisykles, prie manęs prilėkė du jaunuoliai, vėliau ir porelė, vidutinio amžiaus moteriškė – galiausiai susidarė gyva eilė, kuri sekė kiekvieną mano judesį, mėgindami perprasti dviračių naudojimosi taisykles. Tačiau mano mėginimas buvo nesėkmingas, nors ir labai viliojantis, kadangi pirmasis pusvalandis važinėjimo dviračiu – nemokamas.
Apsilankęs „Cyclocity“ puslapyje supratau, kad dviračiais galiu pasinaudoti tik su vilniečio ir „Cyclocity“ kortelėmis, tačiau ji turi būti registruojama, o metinis registracijos mokestis – 69 litai, tiesa, iki spalio 15 dienos jis sumažintas ik 20 litų. Tačiau registraciją pabaigti ir sumokėti už paslaugas internetu galima tik kreditine kortele.
Žinoma, svečiai, ar miestelėnai, norintys dviratį naudoti tris dienas, gali tai padaryti už dešimt litų, o atsiskaityti už paslaugą ir debetine kortele. Grynųjų pinigų „Cyclocity“ terminalas neima.
Laimei, jau seniai naudojuosi kreditine kortele ir nesibaiminu kompiuterio ar interneto. Vis dėlt, net ir man už paslaugas atsiskaityti kreditine kortele – nėra pats saugiausias būdas, o ką jau kalbėti apie senyvus žmones.
Surizikavau ir sumokėjau už paslaugą, tad kitą rytą atvykęs iš Pilaitės nuskubėjau prie dviračių. Kol mėginau registruoti kortelę, prie manęs nežinia iš kur išdygo moteris ir tiesiog prilipo prie manęs, tarsi norėdama pinigus atimti. Paaiškėjo, kad ją, kaip ir daugelį vilniečių, sudomino naujovė, o internetu ji nesinaudoja.
Registravau kortelę, stvėriau dviratį ir dūmiau V. Kudirkos aikštės link. Dviratis patogus, yra trys bėgiai ir gerai veikiantys stabdžiai. Dviratį galima prirakinti, kadangi prie jo įrengtas užraktas, kurį panaudojus galima nesirūpinti dviračio saugumu.
Privažiavau V. Kudirkos aikštę – kitą dviračio pridavimo punktą, mėginau priduoti dviratį, tačiau nesėkmingai. Dviratis prisirakino, tačiau talonėlio, kad jis buvo priduotas, negavau. Spėjo ir šaltas prakaitas išmušti, juk dviratis kainuoja ne vieną šimtą, tad juo pasinaudojus ir tinkamai nepridavus – atsakomybė tenka paslaugos naudotojui.
Jau ir į darbą vėluoju, darosi neramu, tad puoliau skambinti nurodytu pagalbos telefonu, susinervinęs nupasakojau situaciją, tačiau mane tuoj pat nuramino malonus moters balsas, paaiškinęs, kaip elgtis toliau.
Supratau, kad tai viena smagiausių viešojo transporto naujovių, kuri, tikiuosi, nepasibaigs nesėkme – bus sugadintos dviračių stovėjimo aikštelės ar paprasčiausiai jie bus išvogti.
