Viskas prasidėjo nuo to, kad sąskaitoje už gegužės mėn. karštas vandens suvartojimas buvo paskaičiuotas ne pagal deklaruotus skaitliuko duomenis, o pagal nustatytus normatyvus. Kadangi gegužės mėnesį buvo vykdomi kažkokie darbai ir dalį mėnesio nebuvo karšto vandens, tokį pasikeitusį skaičiavimą pateisinome būtent šia aplinkybe. Bet kai ir sąskaitoje už birželio mėnesį analogiškai buvo apskaičiuotas mokestis už karšto vandens suvartojimą, jau teko problemą spręsti iš esmės.
Nuvykus į „Vilniaus energijos“ klientų aptarnavimo centrą aiškintis situacijos, man buvo pateikti šių metų kovo mėnesio 13 dienos ir balandžio mėnesio 17 dienos registruotais laiškais siųsti raštai „Dėl karšto vandens skaitiklių patikrinimo“, kuriais buvo prašoma suteikti galimybę patikrinti bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, prieš tai paskambinus ir susitarus nurodytu telefonu, bei gegužės 7 dienos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų faktų nustatymo aktas, kuriuo konstatuota, jog buto savininkas nesuteikė galimybės apžiūrėti bute įrengtų karšto vandens skaitiklių. Kadangi nustatytu laiku karšto vandens vartotojas buvo nerastas, butas užrakintas ir apie tai karšto vandens tiekėjui nebuvo pranešta, todėl buvo nuspręstas karšto vandens suvartojimo nustatymui taikyti nustatytus normatyvus.
Atrodytų, kad tokie „Vilniaus energijos“ atstovų veiksmai yra visai logiški ir teisėti, išskyrus vieną labai svarbų faktą - nė vienas iš dviejų registruotais laiškais siųstas raštas „Dėl karšto vandens skaitiklių patikinimo“ mums nebuvo įteiktas. Ir tai labai keista, nes mano sutuoktinė šiuo metu prižiūri vaiką ir didesnę laiko dalį būna namie, todėl jeigu tikrai būtų buvę norima įteikti tuos, jie būtų buvę įteikti, tačiau nei paštininko, nei pranešimo dėl šių laiškų nesulaukėme.
Taigi nežinodami, kad egzistuoja reikalavimas leisti patikrinti karšto vandens skaitiklį, negalėjome jo įvykdyti. Todėl ir pažeidimų faktų nustatymo akte nurodyto Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 punkto, numatančio karšto vandens vartotojo pareigą leisti karšto vandens teikėjo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas, raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, apžiūrėti bute įrengtus karšto vandens apskaitos prietaisus, niekaip negalėjome pažeisti, kadangi jokio raštiško įspėjimo negavome.
Nors buvo akivaizdu, kad pažeidimų faktų nustatymo aktas buvo surašytas visiškai nepagrįstai, nusprendžiau į tai užmerkti akis ir tiesiog paskambinti raštuose „Dėl karšto vandens skaitiklių patikrinimo“ nurodytu telefonu ir susitarti, kad būtų apžiūrėtas mūsų buto karšto vandens skaitliukas ir galėtume grįžti prie karšto vandens suvartojimo skaičiavimo pagal jo rodmenis.
Tačiau iš UAB „Vilniaus energija“ antrojo kliento aptarnavimo centro vadybininko – šilumininko M. N. sužinojau labai įdomų dalykų. Pirma, jis žinojo ir patvirtino, kad registruotais laiškais siųsti raštai „Dėl karšto vandens skaitiklių patikrinimo“ mums nebuvo įteikti, tačiau vis tiek neteisėtai surašė pažeidimų faktų nustatymo aktą. Antra, jis atsisakė atvykti patikrinti karšto vandens skaitliuko, nurodydamas, kad jam yra uždrausta tai daryti.
Trečia, paaiškino, kad dabar grįžti prie karšto vandens skaičiavimo pagal skaitliuko rodmenis galime tik sutikę įsileisti „Vilniaus energijos“ rangovus, kurie mechaninį skaitliuką pakeis elektriniu. Ketvirta, paaiškino, kad sprendimas mūsų name keisti mechaninius skaitliukus į elektroninius yra priimtas Vilniaus miesto savivaldybės. Penkta, paprašius pateikti tokį Vilniaus mieto savivaldybės sprendimą ir kitą teisinį reglamentavimą elektriniu paštu minėtas vadybininkas atsiuntė tik Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio „Atsakomybė už atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus“ bendro pobūdžio nuostatas, kuriose nei žodžio nėra apie tai, kad butuose suvartojamas karšto vandens kiekis gali būti skaičiuojama tik pagal elektroninius skaitliukus.
Pradėjus šį įmonių grupės „Dalia“ darbuotoją toliau spausti nemaloniais klausimai, argumentuotai neigiant jo poziciją bei primygtinai reikalaujat atvykti ir patikrinti mūsų bute įrengtą skaitliuką, jis atsisakė tęsti pokalbį ir pasiūlė viską išdėstyti raštu. Po šio pokalbio tapo visiškai aišku, kokius ir kam negražius žaidimus žaidžia karšto vandens tiekėjas. Pranešimai neįteikti, tačiau pažeidimų faktų nustatymo aktas vis tiek surašytas. Čia matyt reikėtų pabrėžti, kad pranešimų ir nenorėta įteikti, nes jei pagal juos būtų leista patikrinti skaitliuką, planas nesuveiktų.
Tai patvirtina ir sekantys veiksmai, kadangi, pagaliau atsiėmęs tuos pranešimus, leidi, net prašai bet kuriuo metu atvykti patikrinti karšto vandens skaitliuko, tačiau atsisako tai padaryti, motyvuojant tuo, kad tai yra uždrausta padaryti. Tačiau problema lengvai išsprendžiama, jei sutinki pasikeisti mechaninius skaitlinius į elektrinius.
Nurodo, kad visą tai sugalvojo Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau paprašius visus šiuos veiksmus pagrįsti teisiniu reglamentavimu, baksnojama tik bendro pobūdžio teisės normas. Jeigu pagal nustatytą teisinį reguliavimą „Vilniaus energija“ būtų teisi, tokių žaidimų žaisti neprireiktų, o klientui paaiškinti savo veiksmus būtų nesudėtinga. Bet esmė tokia: joks įstatymas ar kitas teisės aktas nenustato, kad karšto vandens suvartojimas turi būti skaičiuojamas tik pagal elektrinius skaitiklius, tačiau Vilniaus gyventojai neteisėtais būdais yra spaudžiamu mechaninius skaitiklius pasikeisti elektriniais. Galima tik įtarti arba numanyti tokių veiksmų motyvus.
Kaip jau minėjau, karšto vandens tiekėjo atstovas rekomendavo viską išdėstyti raštu, tą ir darau, tačiau nusprendžiau šia patirtimi pasidalinti ne tik su pačia „Vilniaus energija“ bet ir su kitais Vilniaus gyventojais, kurie galbūt patyrė kažką panašaus arba patirs ateityje.
Be to, į tokius „Vilniaus energija“ veiksmus turėtų atkreipti dėmesį ir šilumos ūkį privalančios prižiūrėti atsakingos institucijos. Ir pabaigai. Tikriausiai pagal savo natūrą ir siekį neužsikrauti savęs beprasmėmis problemomis, kaip ir dauguma Vilniaus gyventojų, turėjau tiesiog sutikti ir pasikeisti skaitliuką. Tačiau, kai supranti ir matai, kokie nešvarūs žaidimai yra žaidžiami, tiesiog kyla natūralus noras ginti savo mechaninį skaitliuką, kuris ne vienus metus tarnavo, buvo tinkamas karšto vandens suvartojimo skaitytuvas ir staiga tapo toks engiamas karšto vandens tiekėjo.
O gal tikrai tų skaitliukų iš vis ir nereikia, palieki bute priregistruotą vieną asmenį ir vartoji sau karštą vandenį į valias, gaudamas sąskaitą tik už tris kubus, nes tokia norma numatyta vienam asmeniui.
