Įdomu, ar tuo metu virš jos neiškilo koks kryžius ar varpinė, ar nesuspindo aureolė. Šito deja negaliu pasakyti. Buvau arenos viduje. Viską mačiau iš vidaus.
Kas tas viskas?
Pradėsiu nuo to, kad visa bažnyčios valdžia buvo ten. Neskaičiavau, bet, man rodos, visi vyskupai sugūžėjo ant scenos. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Suskėlė neblogą pamokslą apie ištikimybę. Pasakojo savo istoriją – kaip netapo komjaunuoliu, o vėliau dėl savo įsitikinimų ir kalėjiman sėdo.
Nežinau tos jo istorijos. Pirmą kartą girdėjau. Pamaniau, kad jei žmogus pasirinko kalėjimą dėl katalikybės, kažkas joje yra prasminga.
Kitas dalykas – arenoje vyskupai laikė mišias. Tai tos apeigos, kur visi kartu bažnyčiose klaupiasi, stojasi, kada reikia, linki vieni kitiems ramybės (arenoje visi vieni kitiems rankas spaudė arba glebėsčiavosi), paskui priima komuniją. Aš nelabai suprantu mišių, kas ten vyksta. Viena, ką supratau šį sekmadienį, kad katalikams mišios suteikia kažkokios energijos, džiaugsmo.
Nors jaunimas negėrė nė lašo (arenoje nebuvo kur nusipirkti alkoholio), šėlo panašiai kaip per krepšinio varžybas. Aišku, šėlo baigiantis mišioms – per mišias vienas kunigas paprašė jaunimo neploti. Sakė, kad reikia rimtai būti. Keista, jauni žmonės beveik visas mišias uoliai jo klausė – tylėjo!
Bet į mišių pabaigą pratrūko! Pagarbiai, bet iš širdies. Jie šoko pagal, kaip vėliau išsiaiškinau, šventės himną. Šventė vadinosi Lietuvos jaunimo dienos. Jų tema – „Jus aš draugais vadinu“, tai ir himno žodžiai kažkokie panašūs, ir judesiai pagal žodžius pritaikyti. Keli tūkstančiai vienodai judėjo į taktą. Seniai nemačiau tokio reginio.
Paskui tik kažkur perskaičiau, kad arenoje buvo 7 ar 8 tūkstančiai jaunų katalikybės „sirgalių“. Nelabai suprantu, kur jie būna paprastom dienom ar eiliniais sekmadieniais – aš juos pirmą kartą mačiau. Tiesa, aš pati retai kada į bažnyčią nueinu, gal dėl to ir nematau...
Maniau, kad katalikai greit išmirs, nes bažnyčiose – tik senyvo amžiaus moterėlės, bet jei jie pogrindyje slepia tokius jaunus žmones ir jei šitų tikėjimas neišblės, tai tikrai tos prognozės – visiška nesąmonė.
Trumpai tariant, man galvoje netelpa, kad buvo įmanoma į Kauno „Žalgirio“ areną surinkti tiek jaunų katalikų! Kad jų tiek Lietuvoje yra! Ir nemaniau, kad galima laikyti mišias kažkur kitur, ne bažnyčioje. Nustebino. Pagarba organizatoriams. Ir bažnyčiai. Atsiimu ne kartą iš mano lūpų laidytas bažnyčios laidojimo gaidas. Dabar jau nesu tikra, ar religija pasmerkta užmarščiai.
Juk krepšinis niekada nepraras savo reikšmės. Tai gal ir katalikybė – taip pat?
