Kad patirtum malonius įspūdžius ir gerai praleistum laiką reikia nedaug – tvarkingos aplinkos, gero oro ir geros nuotaikos. Jei gero oro galima ir sulaukti, tai tvarkingos aplinkos, o, tuo labiau, nuo to priklausančios nuotaikos – ne visada, o gal ir niekada.
Mano pateiktose nuotraukose pavaizduota tik viena iš daugelio Vilniaus vietų – lietuviškų žolių džiunglės Vilniaus Pašilaičių rajone Gabijos gatvėje, šalia Gabijos gimnazijos stadiono. Čia, nerenkant ir neieškant žodžių, – ištisos Lietuviškų Žolių Džiunglės, gairinamos ir vėjo, ir lietaus. Jos čia vešliai auga ir didina savo plantaciją, apaugdamos net ir didesnius medelius, krūmus, eglaites. Čia ideali vieta erkių veislynui, kurios ir laukia savo aukų.
Šalia - Gabijos gimnazijos sporto aikštynas. Jame, krepšinio ir futbolo aikštelėse, kasdien sportuoja vaikai, stadiono takais bėgioja įvairaus amžiaus gyventojai. Jei koks kamuolys nusiridena į šalia esančią vešlią žolių pieva, tai vaikas nubėgęs jo pasiimti, tikrai realiai gali pasigauti kraujo ištroškusį gyvūnėlį – erkę. To paties gali tikėtis ir mūsų augintiniai, kuriais aplink šias džiungles išeina pasivaikščioti jų šeimininkai.
Dar pernai vasarą šią pievą du kartus „nuskuto“ kažkas. Bet ir tai tik tada, kai žolių aukštis pasiekė kritinę – daugiau nei pusės metro ribą. Šiais metais ši pieva nei dalgio, nei žoliapjovės dar nematė.
Manau, kad Vilniaus valdžia arba rajono seniūnija turėtų tuo pasirūpinti. Tačiau šiais metais, matyt, tuo užsiimti niekas nenori, o gal ir nereikia – juk beliko du mėnesiai, ir vasara praeis. O kam rudenį šienauti, čia ir žiema netoli.
Manau, kad mano paminėta vieta ne vienintelė Vilniuje, tokių pilna, ir daugumoje jų šiemet nepasirodė žolių pjovėjai.
Gerbiami miesto valdininkai, ne vien tik miesto centrui reikia tvarkos, bet visam miestui kartu paėmus, taip pat ir jo pakraščiams. Ne tik miesto gatvės turi būti tvarkingos, bet ir žaliasis miesto rūbas turi sulaukti priežiūros. Kad po to nereikėtų skaičiuoti erkinio encefalito, Laimo ligų protrūkio ir pan.
Čia tik dalis problemų, kurios atsiranda ne tik pavasarį, vasarą, rudenį ar žiemą. Tokių ar panašių problemų pilna visame mieste.
Taigi kelkime jas viešai ir galbūt mūsų miestas ar bent jau gyvenamoji aplinka taps gražesnė ir mielesnė ne tik mums, bet ir visiems aplink mus esantiems.
